a

                        

LKI Veranstaltung 2015

 

 4. KONFERENZ DER AUTOREN UND LESER

DER ANNABERGER ANNALEN

09.–11. Oktober 2015 in Haus Annaberg, Bad Godesberg 

„MENSCHEN AUS LITAUEN UND IHRE SCHICKSALE“

Das 20. Jahrhundert war reich an einschneidenden und folgenreichen Ereignissen in Europa. Insbesondere die zwei Weltkriege veränderten die Grenzen der Staaten und beeinflussten den Lauf des Schicksaals vieler Menschen. Das 4. Treffen der „Annaberger Annalen“-Autoren und -Leser in Annaberg, das allen Interessierten offen steht, steht dieses Mal unter dem Thema „Menschen aus Litauen und ihre Schicksale“. Interessante Persönlichkeiten aus Litauen und dem Memelland sowie ihr grenzüberschreitendes Wirken werden in Vorträgen und Gesprächen vorgestellt und erörtert.

Aus aktuellem Anlass sollen darüber hinaus Fragen über die Zukunft der Baltistik in Deutschland erörtert werden, die im Zusammenhang mit der Absicht der Universität Greifswald ihr Institut für Baltistik, der einzigen Studienmöglichkeit im deutschen Sprachraum für baltische Sprachen und Kultur, zu schließen entstehen.

Die künftige Ausrichtung der vom Litauischen Kulturinstitut herausgegebenen „Annaberger Annalen“, der einzig verbliebenen periodisch erscheinenden deutschsprachigen Zeitschrift über Litauen und deutsch-litauischen Beziehungen, wird selbstredend auch zur Diskussion gestellt werden.

 

****************************+

 

LKI 2014 m. suvažiavimas

2014 m. rugsėjo 26-28 d. Lampertheim-Hüttenfelde
 

"Didysis lietuvių tautos egzodas 1944 m.: priežastys ir pasekmės"

Rugsėjo 26–28 d. Hiutenfelde, Vokietijoje vyko VDU Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvių kultūros instituto organizuotas tradicinis metinis 34-tasis suvažiavimas. Jo tema – „Didysis lietuvių tautos egzodas 1944 m.: priežastys ir pasekmės“. 

Šiais metais sukanka 70 metų, kai Antrojo pasaulinio karo verpetuose, antrosios sovietinės okupacijos išvakarėse Lietuvą paliko daugiau nei 60 tūkst. žmonių. Šie žmonės perėję Vokietijos pabėgėlių stovyklas pasklido po visą pasaulį. Suvažiavimo metu konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Vokietijos lietuviai, lietuvių bendruomenių Europoje atstovai, Lietuvių išeivijos instituto bendradarbiai.

VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius savo pranešime aktualizavo diasporos istoriją ir šiuolaikinius migracijos procesus. Instituto docentė Dalia Kuizinienė pasakojo, kaip lietuvių išeivių memuaruose ir grožinėje literatūroje vaizduojama pasitraukimo iš Lietuvos tema.

Viešosios komunikacijos katedros lektorius dr. Mykolas Drunga savo pranešime susitelkė ties ateities vizijomis išeivijos politiniuose tekstuose, o dr. Asta Petraitytė–Briedienė atskleidė svarbiausius diplomatų veiklos aspektus Antrojo pasaulinio karo metais.

Menų fakulteto profesorė Rasa Žukienė analizavo, kaip Vokietijoje leistos lietuvių  spaudos karikatūros atspindėjo to meto gyvenimo realijas. Apie „Šviesos“ organizacijų tinklą ir jo veiklą Vakarų Europoje papasakojo dr. Daiva Dapkutė. Lietuvių kultūros instituto direktorius dr. Vincas Bartusevičius pristatė stovyklų likvidavimosi laikotarpį  šeštajame dešimtmetyje ir Vasario 16-osios gimnazijos kūrimosi istoriją.

Konferenciją apibendrino diskusija apie Vokietijos  lietuvių bendruomenės dabartį ir ateitį, kurioje dalyvavo Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Šiugždinis, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Simonas Černiauskas, Lietuvos ambasados Vokietijoje kultūros atašė Gabrielė Žaidytė. VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojai aplankė Lietuvių kultūros institutą, apžiūrėjo gausius čia saugomus archyvus, aptarė tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas. 

(http://www.iseivijosinstitutas.lt/naujienos/viesnage)

 

 

Jahrestagung 2014 des LKI

 

Das Schicksal der Flüchtlinge

Von Anthony Verselis

 34. Tagung des Litauischen Kulturinstituts im Schloss Rennhof

 

HÜTTENFELD - Um das Schicksal der während des Zweiten Weltkriegs in Deutschland gestrandeten litauischen Flüchtlinge ging es während der 34. wissenschaftlichen Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts (LKI), die am Wochenende im Schloss Rennhof stattfand. Displaced Persons oder kurz DPs wurden diese Personen von den Alliierten genannt. Das Gesamtthema der Konferenz lautete „Der große Exodus des litauischen Volkes im Jahre 1944 – Gründe und Folgen“.

In seiner Begrüßungsansprache freute sich der Vorsitzende des LKI Dr. Vincas Bartusevičius unerwartet viele Tagungsteilnehmer begrüßen zu können. Namentlich begrüßte Bartusevicius Kulturattaché Dr. Gabrielė Žaidytė (Berlin), den Vorsitzenden der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland Anton Schugschdinis (Hüttenfeld) sowie den Vorsitzenden des Kuratoriums des Litauischen Gymnasiums und den lutherischen Pfarrer Valdas Jelis (Hagen). Am Ende seiner Ansprache dankte der Vorsitzende des LKI den Mitgliedern der Ortsgruppe Hüttenfeld der Litauischen Gemeinschaft unter der Leitung von Irena Timpf für die Hilfe bei der Durchführung dieser wissenschaftlichen Konferenz.

Es folgten Grußworte des Direktors des Instituts der litauischen Emigration Prof. Dr. Egidijus Aleksandravičius (Kaunas, Litauen) und von Kulturattaché Dr. Gabrielė Žaidytė. Die Diplomatin begrüßte die Tagungsteilnehmer im Namen des verhinderten Botschafters der Republik Litauen und wünschte der Veranstaltung einen guten Verlauf. Danach folgte sogleich das erste Referat von Egidijus Aleksandravičius „Die Emigration der Dichter und Soldaten“. Nach diesem wissenschaftlichen Einstieg in die Konferenz trafen sich die Teilnehmer unter dem Motto „Kennenlernabend“ zu einem geselligen Beisammensein.

Straffer Terminplan

Da am Sonntag keine Vorträge mehr stattfinden sollten, war der Terminplan des Samstags stark gestrafft worden, und sowohl am Vormittag wie auch am Nachmittag wurden je drei Referate gelesen. Den Reigen der Vorträge eröffnete Dr. Dalia Kuizinienė (Kaunas), die über das „Thema der Flucht aus Litauen in den Texten der Flüchtlinge“ referierte. Es folgte Dr. Mykolas Drunga (Kaunas) mit seinem Referat über „Die Vorstellung der Gegenwart und Visionen der Zukunft in politischen Texten der Auslandslitauer“. Letzte Rednerin von dem Mittagessen war Dr. Asta Petraitytė-Briedienė (Kaunas), die über „Litauens Diplomaten – Hoffnungen und Schicksale während des Zweiten Weltkriegs“ sprach. Am Nachmittag folgte der illustrierte Vortag von Prof. Dr. Rasutė Žukienė (Kaunas) über „Das Leben in Karikaturen – und wir lachen trotzdem!“.

Danach sprach Dr. Daiva Dapkutė (Kaunas) über das Thema „Für den Menschen, für die Freiheit, für das Vaterland. Die Suche nach neuen Organisationsformen in der Emigration“. Als Letzter referierte der Vorsitzende des LKI Dr. Vincas Bartusevičius über „Die Zeit der Auflösung der Flüchtlingslager – Litauer in Deutschland in den Jahren 1951 bis 1960“, die er als Kind und Jugendlicher persönlich miterlebt hatte.

In diesem Jahr war alles anders als in den vergangenen Jahrestagungen des Litauischen Kulturinstituts. So verzichtete man auf das traditionelle klassische Konzert. Stattdessen wurde weiter über Politik und Geschichte diskutiert. In einer Podiumsdiskussion erörterten der Bundesvorsitzende der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland, Anton Schugschdinis (Hüttenfeld), der Vorsitzende des Weltjugendbundes und des Litauischen Jugendbundes in Deutschland Simonas Černiauskas (Leipzig) und Kulturattaché Dr. Gabrielė Žaidytė (Berlin) „Die Gegenwart und die Zukunft der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland“.

Als Moderator fungierte der Direktor des Instituts der litauischen Emigration, Prof. Dr. Egidijus Aleksandravičius (Kaunas). Nach dieser Gesprächsrunde gab es einen großen Festempfang.

Am Sonntagvormittag gab es in der Schlosskapelle zu den Heiligen Litauens eine Eucharistiefeier, die vom Delegaten für die Auslandsseelsorge litauischsprachiger Katholiken Pfarrer Vidas Vaitiekunas zelebriert wurde. In ökumenischem Geiste bereicherte Pfarrer Valdas Jelis den Gottesdienst musikalisch auf dem Keyboard. Nach dem Mittagessen besuchten die verbliebenen Tagungsteilnehmer die Ausstellung „40 Jahre Litauischer Jugendbund“ in der Galerie Meile.

Lampertheim 30.09.2014

Lampertheimer Zeitung

Rhein Main Presse


 

 

Jahrestagung 2013 des LKI  *  LKI 2013 m. suvažiavimas

11.-13.  Oktober 2013 in Lampertheim-Hüttenfeld

2013 m. spalio 11-13 d. Lampertheim-Hüttenfelde
 

"Donelaitis ir jo epocha"

 

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA: 2013 METŲ KRONIKA

 

Apie Donelaitį - trijų šalių mokslininkai

Pranešimai apie Kristijoną Donelaitį buvo skaityti ir diskutuota Vokietijos Lietuvių kultūros instituto (LKI, vok. Litauisches Kulturinstitut) metiniame moksliniame suvažiavime, įvykusiame 2013 m. spalio 11-13 d. Hesseno federalinės žemės Lampertheimo-Hüttenfeldo miestelyje. Jo tema - „Donelaitis ir jo epocha“ (Der preussisch-litauische Dichter Donelaitis / Donalitius und seine Zeit). Mokslinį suvažiavimą rėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje, Vokietijos lietuvių bendruomenė, Hesseno federalinės žemės politinio švietimo centras ir JAV Lietuvių fondas (Lithuanian Foundation, Inc.).

Renginio organizatorius – Lietuvių kultūros institutas yra 1981 metais įkurta išeivių įstaiga, vykdanti abiejų tautų (lietuvių ir vokiečių) bendradarbiavimo centro funkcijas. Jo pagrindiniai tikslai ir veikla savo aktualumo nepraranda ir dabar, nes išeivių iš Lietuvos Respublikos skaičius jau perkopė daugiau kaip 40 000. Išeivijos lietuvių kultūros ir mokslo jėgų telkimo, kūrybos skatinimo ir bendradarbiavimo su vokiečių kultūros, mokslo ir politikos veikėjais ir organizacijomis svarba ateityje tik didės. LKI savo užduotį vykdo kaip Vokietijos lietuvių bendruomenės struktūrinis padalinys. Jis turi nuolatinę būstinę Vasario 16-osios gimnazijos rūmuose. LKI yra įkūręs archyvą, biblioteką, kaupia muziejinį paveldą. Bibliotekos, turinčios daugiau kaip 15 000 leidinių, elektroninis katalogas yra susietas su Vokietijos bibliotekų elektroniniu katalogu, todėl jos fondai yra pasiekiami viso pasaulio vartotojams. LKI organizuoja įvairius, ne tik mokslo renginius, leidžia mokslo, kultūros ir švietimo leidinius.

Konferencija, tradiciškai vadinama metiniu moksliniu suvažiavimu (Jahrestagung 2013), buvo skirta lietuvių literatūros klasiko Donelaičio 300-osioms metinėms. Tai pirmas toks renginys užsienyje. Jis atliepia Donelaičio sukakties įtraukimui į UNESCO įžymių pasaulio datų kalendorių ir Lietuvos Respublikos vykdomam Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2013-2014 metų priemonių planui.

Konferencijoje dalyvavo Donelaičio epochos Prūsijos kultūros tradiciją palaikančių ir paveldą įprasminančių valstybių – Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos – mokslininkai. Jie analizavo Donelaičio fenomeną jo gyvenamojo meto literatūroje, „Metų“ ir kitų raštų publikavimo tradicijos formavimąsi, kūrybos recepciją XVIII ir XIX amžiaus lietuvių raštijoje, veiklą teologinėje, religinėje ir bažnytinėje srityje, XVIII amžiaus Gumbinės rūmų vaidmenį ūkio ir socialinėse struktūrose, siejant su parapijos ir jos klebono interesais ir kitus klausimus. Šios informacijos autorius konferencijoje perskaitė pranešimą „Pirmieji Kristijono Donelaičio „Metų“ leidimai Prūsijoje (iki Pirmojo pasaulinio karo)“. Kiekvienam pranešėjui buvo skirta pusantros valandos laiko pranešimui skaityti ir diskusijai, darbas vyko vokiečių kalba. Dalyvavo daugiau kaip 50 iš įvairių Vokietijos vietų ir iš Lietuvos atvykusių klausytojų. Jų suinteresuotumas, pasirengimas diskusijoms ir aktyvumas buvo pavyzdinis. Konferencijos metu veikė Donelaičiui skirta literatūros paroda, parengta iš LKI bibliotekos fondo leidinių, informaciją skleidė LKI skaitmeninė svetainė ir tradicinės formos programos leidinys.

Naudojantis proga, buvo kreiptasi į renginio dalyvius teikti informaciją apie Donelaičio raštų 1869 metų publikacijos rengėją Karaliaučiaus universiteto profesorių baltistą Georgą Heinrichą Ferdinandą Nesselmanną (1811–1881). Ypač svarbi užduotis yra jo ikonografinės medžiagos paieška. Jos iš viso nežinoma. Nesselmanno nuotraukos, atvaizdai dailės kūriniuose tampa labai aktualūs ir reikalingi Lietuvos tyrėjams, Lietuvos mokslo institucijoms ir bibliotekoms, rengiančioms 2014 metais paskelbti „Metų“ autoriui skirtus sukaktuvinius leidinius ir parodas. Šiam reikalui gautas Marburgo universiteto profesoriaus Ulricho Schoenborno palaikymas paiešką atlikti bendromis pastangomis Vokiečių literatūros archyve Marbache (Deutsches Literaturarchiv Marbach) ir kitose Vokietijos paveldo saugyklose. Renginyje užmegzti ryšiai ir gautas kai kurių mokslininkų sutikimas dalyvauti 2014 metais Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra“.

Straipsnio autorius taip pat susipažino su LKI biblioteka ir archyvu, konsultavosi su paveldo padalinio vadovu profesionaliu bibliotekininkystės ir informacijos specialistu Arthuru Hermannu. Remiantis jo patirtimi ir teikiama prieiga prie duomenų bazių, buvo atlikta Donelaičio „Metų“ senųjų leidinių egzempliorių paieška Vokietijos, kitų Europos ir Amerikos šalių paveldo saugyklų elektroniniuose kataloguose. Tokie duomenys autoriui reikalingi skaityto pranešimo pagrindu rengiant mokslinį straipsnį. Visų konferencijos dalyvių parengti tiriamieji darbai bus skelbiami atskiru leidiniu, kuris praturtins ir plėtos donelaitikos tyrimų temą tarptautinėje erdvėje.

Naudodamasis bendravimo galimybe, pranešimo autorius būsimų Donelaičio metų programos tema diskutavo su LKI vadovu dr. Vincu Bartusevičiumi, Lietuvos ambasados Vokietijoje ministru patarėju Ramūnu Misiuliu, Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininku Antanu Šiugždiniu, užsienio šalių mokslininkais. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavedimu, LKI ir Vasario 16-osios gimnazijos bibliotekoms perdavė neseniai šio instituto knyga ir kompaktine plokštele išleistus naujoviškai parengtų Donelaičio „Metų“ (2013) kelis egzempliorius. Užmegzti moksliniai ir asmeniniai ryšiai leis sėkmingiau plėtoti lituanistikos mokslo duomenų sklaidą ir aktualizuoti donelaitikos temą tarptautiniu mastu.

 Prof. Domas Kaunas

http://lma.lt/index.php?option=com_k2&view=item&layout=item&id=389&Itemid=137&lang=lt

 

*************************************************

 

„Der preußisch-litauische Dichter Kristijonas Donelaitis (Christian Donalitius) und seine Zeit“

Litauen und zahlreiche Literaturkenner in der Welt feiern 2014 das Donelaitis-Jahr zum Gedenken an die Geburt des Begründers der litauischsprachigen Literatur Kristijonas Donelaitis (1714–1780), der sich seinerzeit Christian Donalitius nannte. Seine um 1765–1770 in Hexametern auf Litauisch verfasste Dichtung „Metai“ (Die Jahreszeiten) ist zum ersten Mal 1818 auf Litauisch und Deutsch in Königsberg erschienen. Mittlerweile liegt das Werk in allen großen und größeren Sprachen der Welt übersetzt vor, auf Deutsch sogar in vier verschiedenen Übersetzungen.

Das Litauische Kulturinstitut möchte mit seiner Veranstaltung vor allem in Erinnerung bringen, dass Donelaitis als Bürger des Königreichs Preußen in seiner Dichtung das ländliche Leben und Zusammenleben der litauischen und deutschen Bevölkerung in Preußen beschreibt. Sein Werk ist ein Sittengemälde Ostpreußens im 18. Jahrhundert, doch seine hohe dichterische Qualität mit seinen breiten Natur- und Kulturschilderungen, fein strukturierten Charakterdarstellungen und zeitlosen Überlegungen über den Sinn des Lebens sowie Glaubens und mit seinem Streben nach einer gerechten Welt vermag auch heute, den Leser in den Bann zu ziehen.

Die Vorträge der Veranstaltung möchten vor allem das Umfeld des Pfarrerdichters erhellen und die Stellung seines Werkes in der heutigen Literaturforschung bestimmen.

***********************************************************************


Dichter Donelaitis im Fokus

LITAUISCHES KULTURINSTITUT Wissenschaftliche Jahrestagung im Foyer des Schlosses

Von Anthony Verselis

A
uf großes Interesse stieß die 33. wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts (LKI), die vom Freitagabend bis Sonntagmittag im großen Saal von Schloss Rennhof stattfand. In dieser Veranstaltung über den preußisch-litauischen Dichter und lutherischen Pfarrer Kristijonas Donelaitis tauschten sich namhafte Wissenschaftler und Forscher aus dem gesamten deutschsprachigen Raum sowie Litauer aus der Heimat und aus dem Ausland aus.

In seiner Begrüßungsansprache freute sich der Vorsitzende des LKI, Dr. Vincas Bartusevičius, den Botschaftsrat Ramūnas Misiulis als Vertreter des Litauischen Botschafters in Berlin, der wegen der Präsidentschaft Litauens in der EU verhindert war, begrüßen zu dürfen. Weiter begrüßte Bartusevičius namentlich Inigo Fürst von Urach, Honorarkonsul Achim Naumann, den Vorsitzenden der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland Anton Schugschdinis sowie die Helfer der Ortsgruppe Hüttenfeld der Litauischen Gemeinschaft Ronald Tesnau, Irene Timpf und Anna Schugschdinis. Zum Schluss seiner Ansprache erinnerte Bartusevičius an das am 6. September verstorbene Gründungsmitglied des LKI Dr. Jonas Norkaitis, mit dem die Litauer in Deutschland einen guten und treuen Weggefährten verloren haben.

Gymnasium als Hort der Freiheit
Botschaftsrat Ramūnas Misiulis freute sich als Vertreter von Botschafter Deividas Matulionis im Litauischen Gymnasium anwesend zu sein. Diese Schule war in Litauen immer als Hort der Freiheit bekannt gewesen. Zum Thema Kristijonas Donelaitis beglückwünschte der Botschaftsrat die Organisatoren, denn im kommenden Jahr plant auch die Botschaft Veranstaltungen anlässlich des 300. Geburtstags dieses großen Dichters. Zum Schluss wünschte er den Anwesenden interessante Diskussionen über diese vielfältige Persönlichkeit. Schriftliche Grußworte wurden verlesen von Irena Degutienė, der Vizepräsidentin des Litauischen Parlaments (Seimas) und von Gintė Damušytė, der Direktorin des Departements für Auslandslitauer im Außenministerium.

Zum Schluss machte Vincas Bartusevičius die Anwesenden noch auf die Ausstellung von Werken von und über Donelaitis im Foyer des Schlosses, die von Jolanta Budriūnienė zusammengestellt wurden, aufmerksam. Danach übergab der Vorsitzende die Moderation der Veranstaltung an den Tagungsleiter Arthur Hermann, der zeitweilig von Dr. Christina Nikolajew abgelöst wurde. Gleich im Anschluss an die Eröffnung und eine kurze Einführung durch Arthur Hermann in die Themen der Tagung folgte das erste Referat von Prof. Dr. Jürgen Joachimsthaler (Heidelberg) über „Donelaitis im literarischen Kontext seiner Zeit“.

Vorträge über Rezeption und theologisches Wirken
Am Samstagvormittag referierte Dr. Alina Kuzborska aus Allenstein (Olsztyn, Polen) über das Thema „Donelaitis in der Literatur“ und Dr. Žavinta Sidabraitė aus Kretinga (Litauen) sprach über die „Rezeption von Donelaitis‘ Werk im litauischen Schrifttum des 18. und 19. Jahrhunderts“. Am Nachmittag fanden zwei weitere Vorträge statt: Prof. Dr. Ulrich Schönborn aus Marburg referierte über das Thema „Kristijonas Donelaitis im Kontexte des Königsberger Jahrhunderts – eine theologiegeschichtliche Lektüre“, während nach der Kaffeepause Prof. Dr. Manfred Klein aus Bad Honnef über „Pastor Donelaitis und die Kirchenzucht“ sprach.
Um 19 Uhr fand ein klassisches Konzert von Gryta Tatoryte und Arndt Krüger statt (wir berichteten/Anm. d. Red.). Nach dem Konzert lud der Vertreter des Botschafters der Republik Litauen, Botschaftsrat Ramūnas Misiulis, zu einem Empfang ein, woran sich später ein geselliges Beisammensein anschloss. Vor dem Empfang eröffnete Ramūnas Misiulis eine Bilderausstellung der Hüttenfelder Künstlerin Jūratė Batūra-Lemke in den Konferenzräumen des Schlosses.

Der Sonntag begann am frühen Morgen in der Schlosskapelle mit einer Andacht, die von Pastor Uwe Hecht gestaltet wurde. Nach dem Frühstück referierte Professor Dr. Domas Kaunas aus Vilnius (Litauen) über die „Ersten Publikationen von Donelaitis‘ ‚Metai‘ (Die Jahreszeiten) in Preußen vor dem Ersten Weltkrieg“, und später am Vormittag sprach Dr. Dietrich Flade aus Hamburg über das Thema „Wirtschaft, Verwaltung und Sozialstruktur im Bereich der Gumbinnenschen Kammer im 18. Jahrhundert“. Mit einem Auswertungs- und Abschlussgespräch endete diese wissenschaftliche Veranstaltung des LKI.

Nach Lampertheimer Zeitung vom Dienstag, 15. Oktober 2013

 

 

                              

 

 Vokietijos ir Vakarų Europos universitetuose studijuoja ir gilinasi į mokslus keletas tūkstančių lietuvių studentų ir mokslininkų. Deja tik ne daug kasjų ir kitų čia gyvenančių lietuvių tepasinaudoja Vakarų Europos didžiausiu lituanistiniu rinkiniu, esančiu Lietuvių kultūros instituto bibliotekoje. Šiuo metu LKI biblioteka turi daugiau nei 10.000 kataloguotų lietuviškų leidinių apie Lietuvą ir jos istoriją, literatūrą bei kitas mokslo sritis. Pusę knygų sudaro leidiniai išleisti po 1990 metų.

Mūsų knygos ir žurnalai yra kataloguoti ir sužymėti Vokietijos mokslinių bibliotekų elektroninių katalogų bazėje Karlsruher Virtueller Katalog (KVK):

 http://www.ubka.uni-karlsruhe.de/kvk.html.

LKI knygas galima užsisakyti visose mokslinėse bibliotekose, kurios sudaro tarpbibliotekinio abonemento sistemą (Fernleihe) arba kreiptis tiesioginiai į

Litauisches Kulturinstitut, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim Hüttenfeld

arba į

LKI bibliotekos vedėją Arthur Hermann (arthur@jhermann.de).

Knygos skolinamos mėnesiui su galimybe prailginti, apmokant prisiuntimo išlaidas.


*******************************

 

Iš spaudos išėjo nauja knyga apie lietuvių gyvenimą pokario Vokietijoje:

 

 Vincas Bartusevičius, Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945–1951. Vilnius: Versus aureus, 2012. – 608 p.

 

 

Knygos duomenys:

Įrišimas: Kieti viršeliai
Puslapiai: 608
Formatas: 17,5x24,5

Leidykla: Versus aureus

Kaina: 35,90 Lt + persiuntimo išlaidos

 

UAB „Versus aureus“ leidykla

Rūdninkų g. 10, LT-01135 Vilnius
Tel./Faks. 00370 (8-5) 265 2730
El. paštas
info@versus.lt

www.versus.lt

AB Swedbankas:

LT16 7300 0100 7558 9540

Įmonės kodas: 126113650

 

 

 

Apie knygą

Antrasis pasaulinis karas niokojo ne tik Europą, jis skaudžiai paveikė ir lietuvių visuomenę – daugelis jos narių pasklido po platųjį pasaulį. Knygos autorius dėmesį sutelkia į daugiau nei 80 000 Lietuvos gyventojų, kurie, karui pasibaigus, atsidūrė Vakarų sąjungininkų kontroliuojamose Vokietijos ir Austrijos zonose ir buvo kompaktiškai apgyvendinti stovyklose. Tokiomis sąlygomis jie atkūrė savotišką kultūrinę autonomiją: savo švietimą, spaudą, visuomenines, profesines ir politines organizacijas, politines partijas ir jų junginius. Toks gyvenimas ilgai netruko, vos keletą metų. Kaip tik šitas sudėtingas laikotarpis ir gvildenamas pasitelkiant gausią archyvinę medžiagą, įvairius literatūros šaltinius.

 **************************

  Knygos autorius

Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje vedėjas dr. Vincas Bartusevičius būdamas 5 metų 1944 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai, su tėvais turėjo palikti Lietuvą. Vokietijoje gyveno Eckernfördės, Flensburgo ir Lübecko DP stovyklose.

1950 m. baigė Lübeck-Meeseno lietuvių stovyklos pradžios mokyklą, o 1959 m. Lietuvių Vasario 16-osios gimnaziją. Studijavo sociologiją, istoriją ir psichologiją Müncheno ir Tübingeno universitetuose. Įsigijo sociologijos magistro ir humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnius.

Nuo gimnazijos laikų aktyviai reiškiasi Lietuvių bendruomenės veikloje, rašo lietuvių išeivijos, Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos raidos XX a. pabaigos temomis.

 

 

***************************************************************

 

Jahrestagung 2012 des LKI  *  LK1 2012 m. suvažiavimas

5.-7.- Oktober 2012 in Lampertheim-Hüttenfeld
 

Botschafter verabschiedet

 32. wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts mit hochkarätigen Referenten und Gästen

HÜTTENFElD (pv). Am Wochenende fand im Schloss Rennhof die 32. wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts (LKI) statt, die unter dem Thema stand „Forum Junger Wissenschaftler II“. Die diesjährige Veranstaltung versammelt junge Wissenschaftler, die vor dem Hintergrund einer litauischen Thematik ihre Examens- oder Doktorarbeiten schreiben oder geschrieben haben. Auf diese Weise sollte ein vielfältiger Meinungsaustausch ermöglicht werden, der an den jeweiligen Hochschulen so kaum möglich ist, da die jungen Wissenschaftler mit dem litauischen Thema eine Ausnahme darstellen und nur wenig Gelegenheit haben, weitere Anregungen zu erhalten oder sich über den Stand ihrer Arbeit auszutauschen. Ein Schwerpunkt der Arbeiten, die im Rahmen der Jahrestagung 2012 vorgestellt wurden, lag auf politisch-historischen Themen.
 
Die Tagung wurde in Zusammenarbeit mit der Botschaft der Republik Litauen in Deutschland durchgeführt und durch die Litauische Gemeinschaft in Deutschland, die Hessische Landeszentrale für politische Bildung, die Lithuanian Foundation sowie den Honorarkonsul Achim Nauman (Frankfurt) gefördert.

Am Freitagabend eröffneten der Vorsitzende des LKI Dr. Vincas Bartusevičius (Wittlich) und der Tagungsleiter Arthur Hermann (Bammental) die Veranstaltung. Als besondere Ehrengasle begrüßte Bartusevičius die Honorarkonsuln Prof. Dr. Wolfgang von Stetten und Achim Naumann, den ständigen Vertreter des Direktors der Hessischen Landeszentrale für politische Bildung Achim Güssgen-Ackva, den Vorsitzenden der Landsmannschaft der Deutschen aus Litauen, Hardy Mett, den Vorsitzenden der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland, Anton Schugschdinis, die Schulleiterin des Litauischen Gymnasiums, Dr. Bronė Narkevičienė, und Fürst Inigo von Urach.

Zum Schluss seiner Eröffnungsansprache begrüßte Dr. Bartusevičius auch die Referenten und Künstler und bedankte sich bei den vielen ehrenamtlichen Helfern, ohne deren Arbeitseinsatz solch eine Tagung auf hohem Niveau nicht durchzuführen wäre. Anschließend gab Tagungsleiter Arthur Hermann eine Einführung in die Thematik der Tagung.

Nach dieser Eröffnung begann die wissenschaftliche Abhandlung mit dem ersten Referat von Audrius Paura (Berlin) über „Tendenzen in der Außenpolitik kleiner Staaten“.
Die Konferenzsprache war Deutsch, und unter den Teilnehmern befanden sich auch sehr viele deutsche Intellektuelle. Mit einem geselligen Beisammensein in den Konferenzräumen des Schlosses Rennhof klang der erste Abend aus.

Der Samstag wurde von vier großen Vorlesungen mit jeweils anschließender Aussprache ausgefüllt. Am Vormittag sprach zunächst Dr. Christoph Dieckmann (Frankfurt) über die „Litauische Kooperation mit dem deutschen Besatzer 1941 bis 1944: Macht, Handlungsspielräume“, gefolgt vom Referat „Evangelische Kirche Altpreußens im Memelland der Zwischenkriegszeit. Eine Kirche zwischen Nationalismus und Bestandswahrung“ von Dr. Jens Riechmann (Hannover).

Die erste Vorlesung am Nachmittag las Inga Puidokienė (Kaunas) über „Die Lutherische Gemeinde Kaunas 1918 bis 1949“. Nach einer kurzen Kaffeepause folgte ein Referat von Dr. Gabrielė Žaidytė (Berlin) über „Das Musikalische in der Malerei von Mikalojus K Čiurlionis“.

Traditionell veranstaltet das Litauische Kulturinstitut auf seinen Tagungen am Samstag einen Konzertabend, um sich nach den vielen Referaten auf hohem wissenschaftlichem Niveau über Geschichte und Politik auch kulturell entspannen zu können. In diesem Jahr sang der Bariton Modestas Sedlevičius (Mannheim), begleitet von der Pianistin Mihaela Tomi, Arien und Lieder von Mozart, Brahms, Klova, Bellini, Donizetti und Verdi. Der 1987 in Jonava (Litauen) geborene Solist studierte nach dem Abitur in seine Heimatstadt an der Universität Vilnius Chemie und schloss sein Studium mit dem Bachelor ab. Parallel dazu lernte er an der Musik- und Theaterakademie Vilnius Gesang im Hauptfach. Gegenwärtig studiert er an der Hochschule für Musik und Darstellende Kunst Mannheim in der Gesangklasse von Prof. Rudolf Piernay.

Nach dem Konzert wurde der scheidende Botschafter Mindaugas Butkus verabschiedet. Er war dreieinhalb Jahre Botschafter in Berlin und kehrt am 22. Oktober nach Litauen zurück. Dr. Bronė Narkevičienė, Anton Schugschdinis, Jutta Noak (Hamburg) und Dr. Vincas Bartusevičius würdigten die Verdienste des Botschafters und übergaben ihm Geschenke und seiner Gattin Blumen. Der Botschafter bedankte sich mit der Feststellung, dass er gerne mit den Menschen in Deutschland zusammen gewesen sei. Anschließend waren alle Besucher eingeladen, in den Konferenzräumen am Empfang des Botschafters der Republik Litauen und dem geselligen Beisammensein teilzunehmen.

Am Sonntagvormittag gab es zwei weitere Referate. Lina Pilypaitytė (Darmstadt) informierte über die „Faktoren der Deutschlehrerausbildung in Litauen und Deutschland“ und Rimas Čuplinskas (Weinheim) bilanzierte die Tätigkeit des nunmehr fünf Jahre bestehenden Europäischen litauischen Kulturzentrums in Deutschland.

Nach Lampertheimer Zeitung, Mittwoch, 10. Oktober 2012

 

***********************************************

 

Jahrestagung 2011 des LKI  *  LK1 2011 m. suvažiavimas

7.-9.  Oktober 2011 in Lampertheim-Hüttenfeld

 

Zwischen Konzert und Reden: Litauisches Kulturinstitut tagt

SCHLOSS RENNHOF. Die 31. wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts zieht Intellektuelle an.
Von 7. bis 9. Oktober 2011 fand im Schloss Rennhof die 31. wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts (LKI) statt. Sie wurde gemeinsam mit dem Deutsch-Litauischen Forum und in Zusammenarbeit mit der Botschaft der Republik Litauen sowie dem Litauischen Gymnasium und der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland durchgeführt.

Am Freitagabend eröffnete Dr. Vincas Bartusevičius, der Vorsitzende des LKI, die Tagung. Als besondere Ehrengäste begrüßte er den Schirmherrn der Veranstaltung, den Botschafter der Republik Litauen, Mindaugas Butkus, den Vorsitzenden des Mitveranstalters Deutsch-Litauisches Forum, Dr. Joachim Tauber, den Vorsitzenden der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland, Anton Schugschdinis, die Schulleiterin des Litauischen Gymnasiums, Dr. Bronė Narkevičienė, Honorarkonsul Achim Naumann, den ehemaligen Botschafter der Bundesrepublik Deutschland in Litauen, Dr. Ulrich Rosengarten, und Fürst Inigo von Urach. Dr. Bartusevičius begrüßte auch die zahlreichen Damen und Herren der Landsmannschaft der Deutschen aus Litauen mit ihrem Vorsitzenden Hardy Mett, die anlässlich des 70. Jahrestages ihrer Umsiedlung nach Deutschland ihre Jahrestagung in Hüttenfeld hatten.

Die wissenschaftliche Tagung begann mit dem ersten Referat von Dr. Joachim Tauber (Lüneburg) über das „Unternehmen Barbarossa: Überlegungen zum deutschen Überfall auf die Sowjetunion am 22. Juni 1941“. Die Konferenzsprache war Deutsch, und unter den Teilnehmern befanden sich auch viele deutsche Intellektuelle sowie die Mitglieder der Landsmannschaft der Deutschen aus Litauen. Mit einem geselligen Beisammensein in den Konferenzräumen des Schlosses Rennhof klang der erste Abend aus.

Der Samstag wurde von fünf großen Vorträgen mit jeweils anschließender Aussprache ausgefüllt. Am Vormittag sprach Dr. Harry Stossun (Ratzeburg) über „Die Umsiedlung der Deutschen aus Litauen: Vorgeschichte – Umsiedlung – Aussiedlung“, gefolgt vom Referat „20 Jahre litauisch-deutsche Beziehungen: Erfahrungen und Herausforderungen“ von Botschafter Mindaugas Butkus (Berlin).

Der erste Vortrag am Nachmittag hielt Dr. Regina Paliutyte (Vilnius) über „Die Resonanz der Ideen Friedrich Lists im Kontext der Wirtschaftspolitik Litauens“. Es folgte ein Referat von Dainius Sobeckis (Kaunas) über die „Tendenzen der Presse der Auslandslitauer“. Nach einer kurzen Kaffeepause berichteten Birutė Augustanavičiutė, Rimas Čuplinskas und Dr. Bronė Narkevičienė über den „Beitrag des Litauischen Gymnasiums bei der Wiedererrichtung der Unabhängigkeit Litauens“, der bekannter weise nicht unbedeutend gewesen ist.

Traditionell veranstaltet das Litauische Kulturinstitut auf seinen Tagungen am Samstag einen Konzertabend, um sich nach den vielen Referaten auf hohem wissenschaftlichem Niveau über Geschichte und Politik auch kulturell entspannen zu können. In diesem Jahr spielte das Trio Armonas Stücke von Jurgis Juozapaitis („Der Mondschein“), Anatolijus Senderovas („Zwei Lieder von Shulamith“) und Ludwig van Beethoven (Klaviertrio Nr. 4 B-Dur opus 11, besser bekannt als „Gassenhauer“). Das Trio besteht aus dem 33-jährigen Edvardas Armonas am Cello, seiner 32-jährigen Frau Alina Armonas-Tambrea an der Violine und der 31-jährigen Pianistin Gabrielė Gylytė-Hein. Alle drei Musiker haben trotz ihres jungen Alters schon grandiose Erfolge auf dem Gebiet der klassischen Musik in der ganzen Welt gefeiert. Derzeit wirken sie sehr erfolgreich im Raum Darmstadt und Frankfurt.

Nach dem Konzert waren alle eingeladen, am Empfang des Botschafters der Republik Litauen und dem geselligen Beisammensein teilzunehmen.

Am Sonntagvormittag trafen sich die Mitglieder des Kulturinstituts zu ihrer Jahresversammlung. Das Institut wird von Dr. Vincas Bartusevičius geleitet, stellvertretender Vorsitzender ist Dr. Willi Lehnert (Stegen im Breisgau). Schriftführer und Leiter der wissenschaftlichen Bibliothek des Instituts ist Arthur Hermann (Bammental). Auch die Mitglieder der Landsmannschaft der Deutschen aus Litauen hatten ein Treffen. Nach einem Auswertungs- und Abschlussgespräch endete mit dem gemeinsamen Mittagessen die 31. wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts.

Von Anthony Verselis

Montag, 10. Oktober 2011 10:35 Uhr

URL: http://www.lampertheimer-zeitung.de/region/lampertheim/11241348.htm

 

**************************************************

 

Jahrestagung 2010 des LKI  *  LKI 2010 m. suvažiavimas

8.-10.  Oktober 2010 in Lampertheim-Hüttenfeld

Von der Sowjetzeit zur Unabhängigkeit: Litauen in der Zeitenwende

 

 

30. wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts in Deutschland mit Reden, Kunst und Musik


Am 8. Oktober 2010 hat im Lampertheimer Schloss Rennhof die 30. wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts (LKI) stattgefunden. Sie wurde zusammen mit dem Nordost.-Institut und in Zusammenarbeit mit der Botschaft der Republik Litauen durchgeführt. Am Freitagabend eröffnete Dr. Vincas Bartusevičius, der Vorsitzende des LKI, die Tagung.


Als besondere Ehrengäste begrüßte er den litauischen Botschafter in Berlin, Mindaugas Butkus, Litauens stellvertretende Ministerin für Bildung und Wissenschaft, Dr. Nerija Putinaitė, Inigo Fürst von Urach sowie die Honorarkonsuln der Republik Litauen in Deutschland Hans-Friedrich Saure (Hamburg) und Achim Naumann (Frankfurt).

Nach Bartusevičius begrüßte auch Dr. Joachim Tauber, Direktor des Nordost-Instituts in Lüneburg, die anwesenden Tagungsteilnehmer.

Ein Grußwort sprach auch Botschafter Mindaugas Butkus. Er freute sich, dass die Litauer in Deutschland weiterhin aktiv seien und dies auf sehr hohem wissenschaftlichem und kulturellem Niveau. „Dies ist ein Beitrag zur Bereicherung des kulturellen Lebens in Deutschland. Es ist wichtig, dass Deutschland so viel wie möglich über Litauen erfährt. So entstehen Brücken. Diese zwischen einzelnen Litauern und Deutschen entstandenen Brücken sind sehr wichtig, wichtiger als Kontakte auf Regierungsebene.“


Der Vorsitzende der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland, Antanas Schugschdinis, und die Direktorin des Litauischen Gymnasiums, Frau Bronė Narkevičienė, beglückwünschten das Litauische Kulturinstitut zu der Jubiläumstagung und wünschten ihm auch für die kommenden Jahre viel Erfolg.

Im Anschluss an die Begrüßung begann die wissenschaftliche Tagung. Die Konferenzsprache war Deutsch, unter den Teilnehmern befanden sich auch viele deutsche Teilnehmer. Zunächst stellte Dr. Joachim Tauber (Lüneburg) der Versammlung die Ziele und Aufgaben des Nordost-Instituts vor. Anschließend sprach Hardy Mett (Leonberg) über „Die Landsmannschaft der Deutschen aus Litauen im Wandel der Zeit“, und im letzten Kurzreferat am ersten Abend sprach der Leiter des LKI Dr. Vincas Bartusevičius (Wittlich) über „30 Jahre LKI: Rückblick und Ausblick“.

Nach den Wortbeiträgen trat am ersten Abend die bildende Kunst in den Vordergrund. In den Konferenzräumen des Schlosses Rennhof eröffnete die Malerin und Grafikerin Jurgita Nowak-Savickaitė (Rastatt) eine Ausstellung ihrer Werke. Die Eiführung sprach der Direktor des Europäischen Litauischen Kulturzentrums, Rimas Čuplinskas.

Der Samstag wurde von vier großen Vorlesungen mit jeweils anschließender Aussprache ausgefüllt. Am Vormittag sprach zunächst Dr. Arūnas Streikus (Vilnius) über „Litauens Weg zum Sąjūdis: Kirche und Kulturelite zwischen Anpassung und Widerstand“, gefolgt vom Referat „Überbleibsel der Sowjetzeit im Selbstverständnis des heutigen Litauen“ von Dr. Nerija Putinaitė (Vilnius). Die erste Vorlesung am Nachmittag las Prof. Dalia Balsytė (Vilnius) über „Das Schaffen des litauischen Komponisten Eduardas Balsys in der Epoche des Übergangs von der Sowjetzeit zur Unabhängigkeit“. Den letzten wissenschaftlichen Vortrag des Tages hielt Andrejs Urdze (Bonn) über „Die Baltischen Staaten – Eine Erfolgsgeschichte? Zur sozialen, wirtschaftlichen und politischen Entwicklung seit der Wiedergewinnung der Unabhängigkeit“

Am Sonntagvormittag sprach Maic Witte (Klaipėda) über „Deutsch-Litauische Beziehungen der letzten 20 Jahre: Konkrete Fallbeispiele aus Städtepartnerschaften, Schulen, Jugendprojekten und wirtschaftlicher Zusammenarbeit beider Länder mit Verbesserungsvorschlägen für die Zukunft“. Nach dem Auswertungs- und Abschlussgespräch endete mit dem gemeinsamen Mittagessen die 30. wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts.

Am Samstagabend hat im Rahmen der wissenschaftlichen Tagung des Litauischen Kulturinstituts im großen Saal des Schlosses Rennhof ein klassisches Konzert stattgefunden. Der Bariton Dainius Puišys (aus Vilnius) sang Arien und klassische Lieder, während die Pianistin Dalia Balsytė (auch aus Vilnius) ihn am Klavier begleitete und Lyrische Stücke für Klavier von J. Brahms sowie zwei Präludien von M. K. Čiurlionis vortrug.

Nach dem klassischen Konzert am Abend waren alle eingeladen, am Empfang des Botschafters der Republik Litauen und dem geselligen Beisammensein teilzunehmen.

Am Sonntag Nachmittag trafen sich noch die Mitglieder des Kulturinstituts zu ihrer Jahresversammlung. Das Institut, das neuen Mitglieder zählt, wird geleitet von Dr. Vincas Bartusevičius, stellvertretender Vorsitzender ist Dr. Willy Lehnert (Stegen im Breisgau). Schriftführer und Leiter der wissenschaftlichen Bibliothek des Instituts ist Dipl.-Bibl. Arthur Hermann (Bammental).
 

Petras Verselis

 

*********************************

Wertvolles Geschenk

Aus Anlass der 30. Jahrestagung hat der ehemaliger Schüler des Litauischen Gymnasiums, Herr Manfred Ammon, dem Litauischen Kulturinstitut eine Faksimileausgabe der Litauischen Postille von 1537 geschenkt.

Die erste bisher bekannte litauische Predigtensammlung ist die Handschrift der evangelischen Litauischen Postille von 1573, auch „Wolfenbütteler Postille“ genannt: Ischguldimas evangeliu per wisus mettus. Das weltweit einzige Exemplar wird in der Herzog August Bibliothek aufbewahrt.

Die Postille stellt einen der längsten zusammenhängenden litauischen Texte des 16. Jahrhunderts dar (299 Blätter in folio) und ist somit ein Sprachdenkmal von unschätzbarem Wert. Die Postille besteht aus zwei Teilen: 29 Predigten von Advent bis Ostern und 41 von Ostern bis Advent. Die Predigtensammlung ist eine Übersetzung von mehr als zehn Autoren (hinter 31 Predigten stehen Autorennamen als Quellenangaben). Die Predigten wurden aus dem Lateinischen übersetzt.

Die Edition und Kommentierung der treu transkribierten Postille erschließt das Werk als literarisches, sprachgeschichtliches und kulturhistorisches Dokument.

Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573 [(insgesamt 2 Bände/Teile) Faksimile, kritische Edition und textkritischer Apparat herausgegeben von Jolanta Gelumbeckaitė]:

Band 1: Faksimile, kritische Edition und textkritischer Apparat
vii, 1200 Seiten, 600 Faksimile Illustrationen.
Band 2: Einleitung, Kommentar und Register
lxxx, 408 Seiten, 43 Faksimile Illustrationen.

 

Manfred Ammon (r) überreicht das Geschenk
 

 

*********************************

 

Jahrestagung 2009 des LKI  *  LKI 2009 m. suvažiavimas

2.-4. 10. 2010 Lampertheim-Hüttenfeld

 

LKI atžymėjo Lietuvos vardo Tūkstantmetį


Lietuvių kultūros institutas Vokietijoje savo 29-uoju suvažiavimu atžymėjo Lietuvos vardo Tūkstantmetį brandžiomis paskaitomis ir aukšto lygio koncertu. Dalyvavo per 100 dalyvių

Vienas iš svarbesnių 1981 metais įkurto Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje uždavinių yra pagal išgales skatinti mokslinius tyrinėjimus apie Lietuvą Vokietijoje ir vokiečių bei lietuvių mokslininkų bendradarbiavimą. Tam kiekvienais metais rengiami LKI moksliniai suvažiavimai. Šiemetinis jau 29-asis suvažiavimas vyko spalio 2–4 d. Hüttenfelde. Jis buvo skirtas Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui, norint giliau pažvelgti į Lietuvos lemiamus istorinius lūžius, į Lietuvos vietą Europoje bei į kai kuriuos lietuvių kultūros aspektus. Suvažiavimas buvo rengtas bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Vokietijoje bei su Vokietijos ir Lietuvos forumu (Deutsch-Litauisches Forum). Jis buvo pradėtas LKI vedėjo dr. Vinco Bartusevičiaus, ambasadoriaus Mindaugo Butkaus ir DLF vadovo dr. Joachimo Tauberio sveikinimo ir įvadiniais žodžiais.

Septyni paskaitininkai (keturi iš Vokietijos prof. dr. Manfredas Kleinas, prof. dr. Mathias Niendorfas, dr. Claudia Sinnig ir dr. Joachimas Tauberis bei trys iš Lietuvos prof. dr. Alfredas Bumblauskas, dr. Darius Baronas ir dr. Nerijus Šepetys) pateikė išsamias apžvalgas apie ilgaamžių Lietuvos vaidmenį Europoje, ilgiau sustojant prie bandymų Lietuvą apkrikštyti, prie lietuvių tautos brendimo prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kalbėta apie dvidešimto amžiaus europinę politiką Lietuvos atžvilgiu, apie lietuvių istorinę atmintį šiandien, apie lietuvių mitologiją ir apie lietuvių lyriką Sąjūdžio metais. Po kiekvienos paskaitos tema buvo išsamiai diskutuojama ir pagilinama.

Kaip įprasta, šeštadienio vakaras buvo skirtas koncertui, kurį atliko Karlsruhes Badeno valstybinio teatro solistė Wilja Mosuraitis ir pianistė Irina Loskova. Aukšto lygio koncertas publikos buvo palydėtas audringais plojimais.
Po koncerto ambasadoriaus Mindaugo Butkaus kvietė į priėmimą ir bendrą vakaronę. Suvažiavimas sutraukė per 100 dalyvių, kurie vos tilpo Rennhofo pilaitės didžiojoje salėje.

Tomis dienomis Hüttenfelde posėdžiavusi Vokiečių iš Lietuvos bendruomenė (Landsmannschaft der Deutschen aus Litauen), ištisai dalyvavo LKI suvažiavimo programoje. Visos paskaitos bus paskelbtos kitais metais serijoje LKI suvažiavimo darbai.

Suvažiavimo metu ypač talkino: Ona Šiugždinienė, Ronaldas Tesnau, Izolda Zacharias, Irena Timpienė. Gintaras Ručys, Rimas Čuplinskas ir Ona Bartusevičienė.
(A.H
.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Irina Loskova (pianistė) ir Wilja Mosuraitis (d.)

 

 

 

 

 Berlyne – konferencija „Lietuvių pėdsakai Vokietijoje“

Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir renginiui Vilnius – Europos kultūros sostinė bei vykstant Vokietijos–Baltijos šalių kultūros metams, Lietuvos ambasadoje Vokietijoje 2008 m. lapkričio 28 d. surengta konferencija „Lietuvių kultūriniai, politiniai ir istoriniai pėdsakai Vokietijoje“. Jos metu Lietuvos ir Vokietijos istorikai, filologai, žurnalistai ir kitų sričių atstovai kalbėjo apie Lietuvos kultūros paveldą Vokietijoje – nuo Quedlinburgo analų iki šių dienų.

Idėją konferencijai davė šiuo metu svarstomas Lietuvos kultūros paveldo klausimas, o vykstantys renginiai padiktavo šios konferencijos specifiką. Organizatoriai siekė sudaryti galimybę Lietuvos kultūros paveldo specialistams susitikti su galimais partneriais Vokietijoje, inicijuoti naujas partnerystes ir stiprinti jau esančius bendradarbiavimo ryšius. Konferencija Lietuvos ambasadoje Berlyne pradeda-mas renginių ciklas šia aktualia tema.

Konferencijoje skaityti pranešimai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšius su Vokietija (dr. Mangirdas Bumblauskas), baltistikos tradicijas šioje šalyje (prof. dr. Rainer Eckert), lituanistiką Vokietijos archyvuose, lietuvių pabėgėlių po Antrojo pasaulinio karo veiklą (dr. Vincas Bartusevičius, Artūras Hermanas, dr. Jonas Norkaitis, Mykolas Drunga), konfesinio paveldo tyrimą Klaipėdos krašte (vysk. Mindaugas Sabutis), Vokietijos politiniame užsienio reikalų ministerijos archyve esamą medžiagą apie Lietuvos užsienio politiką ir Vokietiją 1918–1940 m. (dr. Joachimas Tauberis), apie žymiųjų lietuvių paliktus pėdsakus Vokietijoje (dr. Rūta Leiserowitz) ir apie šiandien Vokietijoje gyvenančius ir kuriančius Lietuvos menininkus (Juta Noak). Žurnalistas Leonas Stepanauskas vaizdžiai perteikė savo kelionės įspūdžius „Quedlinburgo analai – užsižiebkite“ žr. nuotrauką). Konferencijos pranešimus ketinama išleisti atskiru leidiniu dviem kalbom – lietuvių ir vokiečių. (Konferencijos programą žr. "Archyve".

Konferencijos proga ambasadoje buvo eksponuojami Prūsijos slaptajame archyve saugomi senieji lietuviški spaudiniai – Jono Bretkūno „Biblija“ (vertimo istorines aplinkybes paaiškino archyvo bendradarbis dr. Heckmannas).

Renginio metu pristatyta neseniai išleista vokiečių istorikų Joachimo Tauberio ir Ralpho Tuchtenhageno knyga „Vilnius. Trumpa miesto istorija“, surengtas Monikos Strukow-Hamel nuotraukų pristatymas „Vilnius – fotografiniai pasivaikščiojimai“.

Konferencijos iniciatorius ambasadorius Evaldas Ignatavičius, techniškais reikalais ir svečių globa rūpinosi Vilma Mikutavičiūtė ir Danutė Strazdienė.

(Info)

 

 

 

Lietuvių kultūros instituto 28-asis mokslinis suvažiavimas

Š. m. spalio 3–5 d. Hüttenfelde vyko Lietuvių kultūros instituto (LKI) 28-asis suvažiavimas ir mokslinė konferencija. Instituto narius, kviestinius svečius bei visus besidominčiuosius šiais metais į Rennhofo pilį sukvietė jubiliejinė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tema: „Nuo ‚Ober Ost' iki Lietuvos Respublikos: 1918-ųjų Vasario 16-oji iš istorinės perspektyvos“.

Tradicinį vokiečių kalba vykstantį LKI renginį penktadienio vakarą Rennhofo pilies salėje sveikinimo kalbomis pradėjo instituto vedėjas dr. Vincas Bartusevičius, Vokietijos ir Lietuvos forumo valdybos pirmininkas dr. Joachimas Tauberis, LR ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius bei Lietuvos vokiečių bendrijos pirmininkas Hardy Mettas. Suvažiavime taip pat dalyvavo ambasados Bonnos skyriaus vedėja, ministrė-patarėja Valentina Zeitler, ambasados pirmasis sekretorius Vytautas Gudavičius, Klaipėdos miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė, LR garbės konsulai Hans-Friedrich Saure (Hamburgas) ir Achim Naumannas (Frankfurtas), Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Uwe Jurgsties ir kt.

 

Paskaitų metu

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Prieš suvažiavimą sunegalavus pranešėjui kunigaikščiui Inigo von Urachui, kuris ketino pristatyti savo senelio Baden-Württembergo žemės hercogo Wilhelmo von Uracho biografijos bruožus ir pastarojo išrinkimo Lietuvos karaliumi Mindaugu II 1918-ais metais aplinkybes, pirmąjį pranešimą skaitė J. Tauberis. Jis kalbėjo apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes ir priežastis, kodėl didlietuviams nepavyko Klaipėdos krašto gyventojų integruoti į Lietuvos visuomenę. Priežasčių jis matė skirtingoje ūkinėje, konfesinėje, kultūrinėje ir mentaliteto srityse.

Antrąją suvažiavimo dieną pradėjo Erfurto universiteto Maxo Weberio kolegijos doktorantas Christianas Westerhoffas, pristatęs pranešimą „Priverstiniai darbai Pirmajame pasauliniame kare: ‚Ober Ost‘ vadovybės laikotarpis“. Kadangi Vokietijoje labai trūko darbo jėgos ir žaliavų, karinė valdžia užimtuose kraštuose nuo pat pradžios įvedė prievartinę darbo tarnybą savo karo tikslams realizuoti. Pradžioje darbininkai vakare buvo paleidžiami į savo namus, vėliau jie buvo sutelkiami stovyklose. Jose sąlygos buvo itin blogos, mirtingumas didelis. Turimi duomenys neleidžia tiksliai nustatyti priverčiamojo darbo apimties Lietuvoje. Didžiajai daliai klausytojų faktas apie Lietuvos visuomenės išnaudojimą Pirmojo pasaulinio karo metais buvo naujas.

Su Vasario 16-osios akto paskelbimo istoriniu kontekstu klausytojus supažindino Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas dr. Česlovas Laurinavičius. Jis savo svarstymuose nurodė, kad šiandien Vasario 16-osios idealui yra iškilusi tam tikra grėsmė, kuri kyla iš pačių lietuvių, dar visai neseniai pačių ištikimiausių to idealo gerbėjų. Pranešėjas kartu teigė, jog vis dėlto nueitas beveik šimto metų kelias nebuvo atsitiktinis ir beprasmis, o tai buvo lietuvių tautos sąmoningai nueitas kelias, jos identiteto brandos kelias. Jo teiginį, jog dabartinėje Lietuvoje pasireiškiančios Vasario 16-osios atsisakymo tendencijos veda į pavojingus geopolitinius žaidimus ir į negarbingą žaidimą su lietuvišku identitetu, lydėjo itin gyva diskusija.

Po pietų pertraukos Kielio universiteto docentas dr. Andreas Fülberthas padarė pranešimą apie Kauno, kaip laikinosios Lietuvos sostinės, funkciją iki 1939 m. Gausia vaizdine medžiaga iliustruodamas pranešėjas aptarė Kauno miesto plėtros raidą, kuri turėjo atsižvelgti į tai, kad ji nebūtų interpretuojama kaip atsisakymas sostinės Vilniaus. Rasti sprendimai dažnai buvo greitesni negu kitų Baltijos kraštų sostinėse, kadangi Kaunui, kaip laikinajai sostinei, buvo keliami mažesni (ir pigesni) reikalavimai.

Dalykinę antrosios suvažiavimo dienos dalį Joachimas Tauberis užbaigė pranešimu apie pagrindinius Lietuvos užsienio politikos bruožus 1920–1939 metais. Pranešėjas išryškino didžiųjų Lietuvos kaimyninių valstybių interesus, dėl kurių lietuviams pavyko realizuoti tik vieną savo svarbiųjų siekių – prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Kitas siekis – Vilnius tuo tarpu liko Lenkijos sudėtyje.

Sekmadienio rytą suvažiavimo dalyviai klausėsi Giesseno universiteto profesoriaus Hans-Jürgeno Bömelburgo pranešimo apie lietuvių ir lenkų santykius kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jis ypač kreipė dėmesį į gana painią viso regiono tautinę sudėtį ir ten susidarančius interesų klodus. Didelio dalyvių susidomėjimo susilaukė profesoriaus demonstruojamos šiuos santykius iliustruojančios to meto karikatūros.

„Vasario 16-osios aktas nebuvo vienareikšmis“, – pristatydamas suvažiavimo išvadas teigė J. Tauberis. Anot jo, tai, pirma, buvo lietuvių antivokiškos veiklos išraiška, o antra – tai bendradarbiavimo su vokiečiais rezultatas. Pritardamas Č. Laurinavičiaus išsakytai minčiai, kad „Vasario 16-osios kelias nebuvo tiesus, bet jis buvo teisingas“, Tauberis kalbėjo ir apie Vasario 16-osios mitą, po 1945-ųjų padėjusį išeivijoje gyvenantiems lietuviams išsaugoti lietuvybę ir telkti pastangas atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Šeštadienio vakare dalyviai rinkosi į pilies salę, kur jų laukė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto vokalinio instrumentinio trio parengta koncerto programa. Skambėjo soprano Valentinos Vadoklienės atliekamos melodijos. Fortepijonu lydėjo Irena Pečiūrienė, o Vytautas Tetenskas grojo birbyne. Koncertas buvo palydėtas audringais publikos plojimais.

.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuotraukoje ambasadorius E. Ignatavičius (k), LKI vedėjas V. Bartusevičius (v) ir J. Tauberis (d) su koncerto atlikėjais iš Klaipėdos

 

Pasibaigus koncertui, suvažiavimo dalyvius į bendrą pobūvį kvietė ambasadorius Evaldas Ignatavičius. Akordeonu ir dainomis linksmino Vanda Mosuraitienė.

Suvažiavimo rengėjai džiaugėsi šiųmečio renginio dalyvių gausa ir aktyvumu dalyvaujant diskusijose, o pastarieji įdomiais pranešimais ir organizatorių svetingumu. Ypatingo svečių dėmesio susilaukė suvažiavimo metu Rennhofo pilies fojė atidaryta nuotraukų paroda, kuri pristatė šią vasarą vykusios Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos ambasados Vokietijoje bei Klaipėdos savivaldybės organizuotos kelionės olandų burlaiviu „Flying Dutchman“ iš Kielio į Klaipėdą įspūdžius. Parodą atidarė jos organizatoriai VLB valdybos narė Dalia Henke ir ELKC direktorius Rimas Čuplinskas.

Suvažiavimo dalyviai džiaugėsi ne tik šauniomis fotografijomis, bet ir kartu su paroda Hüttenfelde veikiančio Europos lietuvių kultūros centro pastangomis įkurta galerija, kuri ir ateityje pilies lankytojus kvies maloniai pasivaikščioti.

1981 m. Vokietijoje įsteigtas visuomeniniais pagrindais veikiantis Lietuvių kultūros institutas šį suvažiavimą organizavo glaudžiai bendradarbiaudamas su Vokietijos–Lietuvos forumu, LR ambasada Vokietijoje, Vokietijos lietuvių bendruomene bei Europos lietuvių kultūros centru. Kaip ir kiekvienais metais, ir šio suvažiavimo darbus planuojama išleisti atskiru leidiniu.

Sekmadienio popietę LKI nariai susirinko į savo posėdį aptarti einamųjų reikalų ir tolesnės veiklos, ypač renginių kitų, jubiliejinių, metų proga. Perrinkta ir instituto valdyba: pirmininkas dr. Vincas Bartusevičius, vicepirmininkas dr. Vilius Lėnertas, sekretorius Artūras Hermannas ir kontrolierius Petras S. Odinis.

Suvažiavimo metu ypač talkino:

Ona Šiugždinienė, Aidas Šiugždinis, Arūnas Damijonaitis, Ronaldas Tesnau, Jūratė Mickevičiūtė, Izolda Zacharias, Rūta Lange ir Irena Timpienė.

(Info

 

 


Jahrestagung 2007 des LKI  *  LKI 2007 m. suvažiavimas
12.-14. Oktober 2007 in Lampertheim-Hüttenfeld

 

Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje 27-asis suvažiavimas

 

(V.B.) 1981 m. Vokietijoje įsteigto Lietuvių kultūros instituto 27-asis suvažiavimas-mokslinė konferencija vyko 2007 m. spalio 12–14 d. Hüttenfelde, Romuvos pilaitės didžiojoje salėje. LKI užsibrėžė tikslą išlaikyti, kurti ir skleisti tautinę kultūrą gyvenamajame krašte, kartu nepamiršti savo tėvynės, iš kurios atvykta. Realizuojant šį bendrąjį tikslą svarbią vietą užima vienas iš LKI darbų – tai konferencijų su kultūrine-moksline programa rengimas, kuriose bandoma suvesti lietuvius išeivius, Lietuvos lietuvius ir Lietuvos kultūra besidominčius vokiškai kalbančius kitataučius bendram pokalbiui, nuomonių pasikeitimui, su Lietuva susijusių klausimų nagrinėjimui. Plačiąja prasme tai yra įnašas į vokiečių ir lietuvių kultūrinį-mokslinį bendradarbiavimą.

Šių metų suvažiavimas buvo paženklintas staigių referentų susirgimų ir Vokietijos geležinkelininkų paskelbto streiko, tad paskaitinė dalis prasidėjo tik šeštadienio rytą. Suvažiavimą sveikinimo žodžiu pradėjo LKI vedėjas dr. Vincas Bartusevičius, o Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus Antano Petrausko sveikinimus perdavė departamento Lituanistikos švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Aušra Dumbliauskienė.

Pirmąją paskaitą apie lietuvių mažumą Lenkijoje skaitė Torūnės universiteto profesorė dr. Swetlana Czerwonnaja. Ji apgailestavo, kad Lenkijoje gyvenantys lietuviai sudaro visiškai užmirštą tautinę mažumą Rytų Europoje. Vertindama esamą literatūrą apie ją, ji konstatavo, kad aiškiai matoma tendencija padėtį idealizuoti. Sudaromas įspūdis, jog čia viskas kuo geriausia, jokių priešiškumų ir problemų nesą. Tai nieko bendra neturi su realybe, teigė referentė. Pokario metais tiek Lenkijos valstybė, tiek Katalikų bažnyčia, tiek mokslas tiesiog ignoravo lietuvių buvimą Lenkijoje. Vien lietuvių skaičių sunku nustatyti. Oficialioji statistika kalbėjo nuo 5000 iki 7000 lietuvių, o patys lietuviai mano, jog turėtų būti apie 20000–50000. Tik nuo 1980 m. padėtis kiek ėmė keistis ir jau oficialiai pripažįstama, kad lietuvių yra daugiau. Prelegentė nušvietė istorines aplinkybes, kurios lėmė, kad visa lietuvių apgyventa sritis atsidūrė Lenkijos valstybės ribose, ir apibųdino jos gyventojų padėtį. Šiuo metu Torūnės universitetas atlieka sociologinius tyrimus „Lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje“, kurių metu bus sukaupta naujos empirinės medžiagos iš lietuvių gyvenimo.

Dr. Alina Kuzborska iš Olsztyno kalbėjo apie išvadas naujai skaitant Kristijono Donelaičio veikalus. Prelegentė teigė, jog, nors Donelaičio literatūrinis palikimas, ypač Lietuvoje, yra nemažai tirtas, tačiau nėra jokio darbo, kuris įvestų Donelaitį arba Mažosios Lietuvos lietuvių kalba parašytą literatūrą į vokiečių diskusiją, aprašančią Rytprūsių literatūros padėtį. Šį trūkumą prelegentė norinti savo tyrimais pašalinti ir parodyti lietuvių tautinės mažumos literatūrą vokiečių kultūros aplinkoje bei atskleisti abipuses sąveikas, nustatyti, kokiais visuomeniniais veiksniais (faktoriais) konstruojamas lietuviškasis (nacionalinis) arba prūsiškasis lietuviškasis (regioninis) identitetas ir kokį vaidmenį atlieka tokios kategorijos kaip tautiškumas, tradicija, kalba, tikyba, gamta, visuomeninė padėtis, politinė orientacija. Donelaičio literatūros kūrybos centre stovi lietuvių ir svetimųjų (vokiečių) egzistavimas šalia vienas kito. Jo kūryba buvo stipriai įtvirtinta Rytprūsių erdvės kontekste ir, be abejo, peržengė Mažosios Lietuvos ribas.

Heidelbergo universiteto doktorantė Rasa Seibutytė kalbėjo apie Lietuvos provincijos sudarymą XVIII amžiuje. XVIII a. pradžioje centrinė Prūsijos valstybės galia dar buvo gana silpna. Mažojoje Lietuvoje plėtėsi badas, o 1710 m. maras išnaikino nuo 200 000 iki 250 000 žmonių. Lietuviai, būdami vargšai ir apleisti, ypač nukentėjo nuo maro ir bado. Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas I pradėjo krašto reorganizaciją ir Mažojoje Lietuvoje ūkis ir kultūra (nors jau ne grynai lietuviška) atsikūrė. Gumbinė tapo atkuriamos Mažosios Lietuvos centru, joje įsteigta Lietuviškos deputacijos komisija, kuri buvo prižiūrima Generalinio direktorato Berlyne. Jai buvo pavestos Tilžės, Ragainės, Įsruties ir Klaipėdos apskritys. Buvęs beveik lietuviškas kraštas buvo atmieštas vokiečių tautybės naujakuriais. Tačiau kraštas dar išlikęs lietuviškas, tai rodo per administracinę reformą Gumbinėje įkurta Lietuvos karo ir domėnų valdyba. Mažoji Lietuva buvo paversta atskiru administraciniu vienetu Prūsijoje su centru Gumbinėje.

Vilma Bauerytė iš Klaipėdos, kuri šiuo metu rašo disertaciją iš religijotyros Hanoverio universitete, kalbėjo apie naujus religijos sąjūdžius dabartinėje Lietuvoje. Prelegentė nurodė, kad Lietuvai tapus nepriklausomai buvo pereiti tam tikri etapai. Pirmuoju buvo jaučiamas tam tikras religinis atgimimas, bažnyčios buvo pilnos žmonių etc. Antruoju etapu Lietuvoje pradėjo dygti naujieji, iki tol nežinomi, religiniai sąjūdžiai. Trečiuoju etapu žmonės religiniu atžvilgiu pasidarė santūresni, jaučiamas tam tikras rezervas bažnyčiai, kaip institucijai.

Sovietmečiu tikyba buvo išstumta iš viešojo gyvenimo ir galėjo būti praktikuojama tik privačiai. Todėl naujieji sąjūdžiai, kurie Vakarų Europoje kilo jau daug anksčiau, Lietuvoje ilgą laiką buvo dar nežinomi ir pradėjo plisti tik po nepriklausomybės atkūrimo.

Griūnant sovietų imperijai, atsirado tam tikro egzistencinio netikrumo, žmonės liko be orientacijos ir atramos taškų todėl pasidarė imlūs sąjūdžiams, siūliusiems saugumą. Naujųjų sąjūdžių nariai – daugiausia 15–18 metų jaunimas. Dauguma jų – konvertitai, todėl gana radikaliai nusiteikę.

Suvažiavimas nors bendros temos neturėjo, bet paskaitininkės pabėrė daug naujų įžvalgų , įvairiomis temomis, todėl nekantriai reikia laukti paskaitų publikacijos LKI 2007 m. Suvažiavimo darbuose.

Penktadienio vakarą suvažiavimo dalyviai dalyvavo atidarant Hüttenfeldo lietuvių menininkų darbų parodą, kurią Rennhofo pilaitėje surengė Gintaras Ručys. Savo darbus rodė trys dailininkės, dirbančios labai įvairia technika, – Meilė Veršelienė, Jūratė Batūraitė-Lemkienė, Izolda Zacharias ir fotografė Marija Dambriūnaitė-Šmitienė. Parodą atidarė dr. Vincas Bartusevičius, menininkes pristatė Rimas Čuplinskas.

Šeštadienio tradicinį koncertą „Ant dainos sparnų“ atliko lietuviai menininkai iš Frankfurto: Frankfurto operos solistas Mykolas Nechajus (tenoras), pianistė Rūta Rudvalytė ir deklamatorė Asta Nechajūtė. Programoje buvo padainuota lietuvių ir kitataučių harmonizuotų dainų ir operų arijų.

Suvažiavimo metu pakako laiko laisvai pasikeisti nuomonėmis ir pabendrauti. Kultūros instituto nariai aptarė tolesnę savo veiklą, ypač renginius artėjančių jubiliejų progomis. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė A. Dumbliauskienė tarėsi su Vasario 16-osios gimnazijos vadovybe ir Vokietijos LB valdyba lituanistinio švietimo Vokietijoje reikalais.

  


Jahrestagung 2006 des LKI  *  LKI 2006 m. suva
žiavimas
6.-8. Oktober 2006 in Lampertheim-Hüttenfeld

in Zusammenarbeit mit der Botschaft der Republik Litauen in Berlin und der Botschaft der Bundesrepublik Deutschland in Vilnius

 

Atkurtiems Lietuvos ir Vokietijos diplomatiniams santykiams – 15 metų

Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje 26-asis suvažiavimas

Vincas Bartusevičius

 

Lietuvių kultūros instituto 26-asis suvažiavimas–mokslinė konferencija vyko 2006 m. spalio 6–8 d. Hüttenfelde, Romuvos pilaitės didžiojoje salėje. Suvažiavimo, kuris buvo rengtas kartu su LR ambasada Berlyne ir Vokietijos ambasada Vilniuje, bendroji tema „Atkurtiems Lietuvos ir Vokietijos diplomatiniams santykiams – 15 metų“. Paskaitose ir diskusijose dalyvavo per 90 LKI narių ir svečių.

Suvažiavimas prasidėjo penktadienio vakare. Jį sveikinimo žodžiais pradėjo LKI vedėjas dr. Vincas Bartusevičius ir LR ambasadorius Berlyne Evaldas Ignatavičius.

Paskaitinė suvažiavimo dalis tematikos atžvilgiu buvo dvejopa: viena – istorinę, kita – dabartinė, kartu žvelgianti į ateitį. Trimis paskaitomis buvo apžvelgti Lietuvos ir Vokietijos diplomatiniai santykiai nuo 1918 iki 1990 metų, dvi nagrinėjo ir vertino paskutinius 15 metų, taip pat buvo aptartos ateities perspektyvos ir uždaviniai.

Apie Lietuvos ir Vokietijos politinius santykius 1918–1940 m. kalbėjo jaunas istorikas iš Vilniaus Audrius Paura. Vokietijos ir Lietuvos santykiai tarpukaryje anaiptol nebuvo paženklinti abipusio pasitikėjimo ir pagarbos, teigė prelegentas. Tiek Weimaro Respublika, tiek III Reichas siekė realizuoti savo interesus. Tame procese į Lietuvą dažnai buvo žvelgiama kaip į silpnąją rytinių valstybių grandį, kuria galima lengvai manipuliuoti bei disponuoti. Kadangi ir po Pirmojo pasaulinio karo Vokietija nebuvo atsisakiusi daryti Lietuvai įtakos, todėl ir Molotovo-Ribentropo paktą galima laikyti dėsninga visos ikitolinės Vokietijos politikos išdava, o ne jos lūžiu. Lietuvos politikos vienpusiška orientacija į Berlyną ir Maskvą, išleidžiant iš akių pietinius ir šiaurinius kaimynus, galų gale skaudžiai atsiliepė Lietuvai, ir ne tik jai.

Apie lietuvių išeivių ir Vokietijos santykius 1949–1990 metais kalbėjo LKI vedėjas dr. Vincas Bartusevičius. Pristatęs tris lietuvių bendrąsias institucijas, besireiškusias Vokietijoje, –Lietuvos diplomatinę tarnybą, VLIKą ir Lietuvių Bendruomenę, – jis nušvietė jų pastangas atstovauti Lietuvos interesams, užmegzti formalius diplomatinius santykius su Vokietijos vyriausybe, kitokiais būdais (demonstracijomis, peticijomis) įtaigoti Vokietijos politiką. Remdamasis URM archyvine medžiaga prelegentas teigė, kad lietuvių politinių veiksnių savitarpio nesutarimai nebuvo pagrindinė priežastis, jog Vokietija nesiryžo atnaujinti Lietuvos pasiuntinybės veiklos. Per visus 50 metų, nepaisant įvairių tautinių ir tarptautinių politikos krypčių kitimo, Vokietijos vyriausybės politika Lietuvos atžvilgiu buvo stabili ir nekintanti. Ji nepripažino Lietuvos aneksijos ir inkorporacijos, tačiau šis nepripažinimas liko tik pasyvus aktas, apsiribojantis vien tarptautinės teisės fakto deklaravimu. Vokietijos politika šiuo atžvilgiu niekada nebuvo aktyvi, perkelianti šią nuostatą ir į konkrečios politikos plotmę.

Prof. Vytautas Landsbergis savo pranešime nušvietė Lietuvos kelio į laisvę 1980–1990 m. etapus. Jis nurodė, kad Lietuvos kelias į laisvę turėjo savo išvakares. Tai Helsinkio akto pasirašymo išdavos, JAV ir Kanados vyriausybių laikysena, Europos Parlamento pastangos, Molotovo-Ribbentropo pakto 40 m. sukakties reikšmingi paminėjimai Vakaruose ir Baltijos valstybėse, 45 baltiečių politikos veikėjų Memorandumas ir kt. 1988 m. birželio 3 d. gimus Sąjūdžiui – masiniam Lietuvos žmonių demokratiniam judėjimui už tikras permainas, jau buvo numatomas ir judėjimo tikslas – nepriklausomybė, nors viešai dar ir neištariama. Sąjūdis ėjo neprievartinės politinės kovos ir demokratizacijos, atstovaujamųjų rinkimų keliu. Tuo jis skyrėsi nuo kitų susibūrimų. Įvykių raidoje išryškėjo ir Lietuvos nepriklausomo valstybingumo atkūrimo pagrindai – eiti valstybės tęstinumo keliu. Tai reiškia, jog Sąjūdis, gavęs tautos mandatą, skelbia Lietuvą vėl esant nepriklausomą po ilgos neteisėtos SSRS okupacijos ir aneksijos. Tai buvo padaryta 1990 m. kovo 11 d. Sava pagrindine užduotimi užsienio politikoje prof. Landsbergis tuomet laikė gauti pakartotinį atkurtos Lietuvos pripažinimą kaip tam tikrą apsaugą nuo naujos sovietų karinės agresijos.

Prof. dr. Wolfgango von Stetteno ir prof. dr. Justino Karoso pranešimai apie Vokietijos ir Lietuvos santykius 1991–2006 metais nušvietė abiejų šalių pastarųjų 15 metų santykių raidą. Von Stettenas, kuris persilaužimo laikais buvo Bundestago narys ir Vokiečių ir baltiečių parlamentarų draugų grupės pirmininkas, vaizdžiai nupasakojo diplomatinių santykių atkūrimo aplinkybes, kai tiek visuomenė, tiek parlamentarai turėjo kovoti su vyriausybės nepaslankumu Baltijos šalių atžvilgiu. Pradinis labai pozityvus tiek visuomenės, tiek parlamentarų nusiteikimas Baltijos kraštų atžvilgiu laikui bėgant kiek atslūgo. Tačiau Lietuva pasiekė narystę ir Europos Sąjungoje, ir NATO. Ji yra laisva, o demokratija sutvirtėjusi. Negatyviai pranešėjas vertino faktus, kad Lietuva dar neprisijungia prie Šengeno sutarties ir neįstengia įvesti euro. Ateityje jis matė santykių pagerinimą per turizmą, kuris Lietuvoje dar turi perspektyvos.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, žvelgdamas į temą daugiau iš lietuviško taško, iškėlė du dalykus. Viena, jis prisiminė, kiek draugų Lietuva turėjo 1990–1992 metais ir paskutiniais 15 metų. Jis jiems dėkojo už paramą Lietuvai. Antra, jis nušvietė ne tiek diplomatų ir politikų pastangas, bet neformalias valstybines ir privačias iniciatyvas kultūros ir švietimo srityse, ypač jaunimo bendradarbiavimo projektus. Jis rado jų nemažai. Paminėtinas, pvz., yra Lietuvos ir Vokietijos forumo įsteigimas.

Pasinaudodamas proga, forumo pirmininkas dr. J. Tauberis plačiau pristatė šios organizacijos tikslus. Forumas yra šių metų pradžioje įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri siekia sutelkti kuo daugiau abiejų kraštų įtakingų ūkio, politikos, mokslo, švietimo ir kultūros sričių asmenų, kad būtų suintensyvinti santykiai tarp Vokietijos ir Lietuvos.

Paskutinė paskaitinės programos dalis buvo diskusijos apie Vokietijos ir Lietuvos santykių ateities perspektyvas. Pasisakė Vokietijos ambasadorius Vilniuje Volkeris Heinsbergis ir LR ambasadorius Berlyne Evaldas Ignatavičius. Pokalbį moderavo Vokietijos ir Lietuvos forumo pirmininkas dr. Joachimas Tauberis.

Ambasadorius E. Ignatavičius nurodė, kad reikėtų daugiau kalbėti apie abiejų šalių santykius, nes per paskutinius 15 metų viena kitai neturėjo per daug laiko. Vokietija buvo užsiėmusi abiejų savo dalių suvienijimu, o Lietuva skyrė didžiausią dėmesį savo pastangoms įstoti į Europos Sąjungą bei NATO. Todėl gerai viena antrą pažinti ir nebuvo laiko. Jis citavo apklausos duomenis, pagal kuriuos tik 20 % vokiečių Lietuvą vertina pozityviai. Tai mažiausias nuošimtis iš visų apklausoje dalyvavusių kraštų. Bet ir lietuviai keliauja pirmiausia į Egiptą, Turkiją, Graikiją. Vokietija niekada nebuvo tarp pirmaujančių kelionių tikslų. Jis nurodė tiek visuotines, tiek regionines sritis, kuriose vystosi ir ateityje vystysis bendradarbiavimas. Ne paskutinėje vietoje svarbų vaidmenį atliks ir šiuo metu Vokietijoje gyvenantys lietuviai, kuriems tenka funkcija būti tiltu tarp abiejų šalių kultūrų.

Vokietijos ambasadorius V. Heinsbergis sakėsi esąs optimistas dėl abiejų šalių ateities santykių. Šiuo metu apie 100 000 vokiečių kasmet aplanko Lietuvą. Jo nuomone, nors ir labai svarbūs yra vyriausybiniai santykiai, tačiau svarbiau yra kontaktai tarp parlamentarų, atskirų Vokietijos kraštų, regionų, miestų, mokyklų ir žmonių. Vokietijos susidomėjimas Lietuva didėja, manė ambasadorius.

Tiek po šių pasisakymų, tiek po kitų paskaitų suvažiavimo dalyviai galėjo kelti klausimus, diskutuoti ir pagilinti pranešėjų mintis. Buvo aptariami ir baltiečiams problematiškas naujasis Vokietijos bičiuliavimasis su Sovietų Sąjunga, Karaliaučiaus krašto klausimas, vokiečių kalbos Lietuvoje mokymo ir vartojimo mažėjimas ir kt. Nors santykiuose buvo rasta nemažai trūkumų, buvo registruota ir daug gražių teigiamų rezultatų bei išryškėjo besivystančių naujų iniciatyvų, kurios žada ateityje duoti gražių vaisių.

Tradicinį šeštadienio koncertą, kuris buvo rengtas kartu su Lampertheimo „cultur communal“ atliko prof. Vytautas Landsbergis. Savo programoje jis grojo M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui: Druskininkų ir kitus preliudus, aštuonias mazurkas ir Čiurlionio harmonizuotas liaudies dainas. Koncertą V. Landsbergis baigė preliudu, kurį skyrė keletą valandų prieš koncertą Maskvoje nužudytai kritiškai žurnalistei Anai Politkovskajai. Šeštadienio vakarą užbaigė LR ambasadoriaus Evaldo Ignatavičiaus priėmimas.

Suvažiavimo metu veikė Vinco ir Onos Bartusevičių parengta paroda „Iš priklausomybės į nepriklausomybę“, kuri paveiksluose rodė politinių santykių raidą pradedant Lietuvos pasiuntinybės Berlyne uždarymu 1940 m. rugpjūčio 14 d. iki diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Vokietijos atkūrimo 1991 m. rugpjūčio 28 d. bei tolesnę Lietuvos ambasadų Vokietijoje veiklą.

Sekmadienį suvažiavimo dalyviai dalyvavo lietuvių ir vokiečių meno galerijos „Meilė“ Hüttenfelde atidaryme. Galerijos iniciatorė ir savininkė Meilė Veršelienė subūrė dar penkis kitus Hüttenfelde gyvenančius menininkus, kurių darbai buvo rodomi: Jūratę Batūraitę-Lemkienę, Mariją Dambriūnaitę-Šmitienę, Izoldą Zacharias, Alexandrą Breithauptą ir dr. Willių Hanfą. Galerijos tikslas – suteikti patalpas vietiniams ir Lietuvos menininkams eksponuoti savo kūrinius. Galeriją atidarė Lampertheimo miesto meras Erichas Maieris, o menininkus pristatė Hüttenfeldo seniūnas Walteris Schmittas. Prof. Vytautas Landsbergis pasakė sveikinimo kalbą.

Suvažiavimas, koncertas ir galerijos atidarymas buvo plačiai aprašytas vietinėje vokiečių spaudoje.

****************************

Südhessen Morgen, 09. Oktober 2006

Ein vielseitiger Mensch verzaubert am Klavier

Litauens Ex-Staatspräsident Landsbergis stellt das Werk des Komponisten Čiurlionis vor

Von unserem Mitarbeiter Thomas Braun

Hüttenfeld. Zu einem Klavierabend der besonderen Art lud das Litauische Kulturinstitut im Rahmen seiner Jahrestagung 2006 ein. Der ehemalige litauische Staatspräsident und amtierendes Mitglied des Europarates Prof. Vytautas Landsbergis stellte die Klavierwerke des Komponisten Mikalojus Konstantinas Ciurlionis vor.

Politiker, Musikwissenschaftler und Pianist: Vytautas Landsbergis ist ein Mensch mit vielen Interessen und Fähigkeiten – genau wie der Komponist, dessen Werke er interpretierte. Landsbergis gab einen Überblick über die zahlreichen Klavierwerke von Mikalojus Konstantinas Ciurlionis, der ebenso vielschichtig war, wie sein heutiger Interpret: Maler, Philosoph und Komponist. In seinem Schaffen zeigte sich Ciurlionis höchst aktiv, wenn man bedenkt, dass sein Gesamtoeuvre fast vierhundert Musikstücke beträgt, obwohl der Künstler mit 35 Jahren einer Lungenentzündung erlag.

Auf den ersten Blick erinnert der Stil und die Titelwahl Ciurlionis seinem polnischen Vorgänger Frédéric Chopin. Präludien und Mazurken, die im romantischen Stil vertont sind, herrschen im Werkverzeichnis vor. Bei näherem Hinhören findet man in den Stücken aber eine ganz eigene Handschrift: mal hell strahlende harmonische Melodien, dann dunkle glockenartige Bässe in Oktavparallelen und schließlich dissonante Passagen. In Kombination sind diese Merkmale eher selten verarbeitet. An Virtuosität stehen die Stücke den Chopinwerken nach, doch bieten Ciurlionis Werke weit mehr Möglichkeiten an musikalischen Ausdruck.

Diese Ausdrucksmöglichkeiten schöpft Landsbergis in seiner Spielweise nahezu aus. Die klare Hervorhebung der Melodielinien auch in den vielen polyphonen Passagen und eine perfekte Abphrasierung der Liedabschnitte verschaffen den Zuhörern sofort Zugang zu Ciurlionis Musik. Die dynamischen Unterschiede zeigt er deutlich, aber nicht extrem. So hat Landsbergis, wie jeder Pianist, auch seine eigene Handschrift. Dem Schlussklang lauscht er selbst, die Finger schon von der Tastatur entfernt und die Töne durch das Pedal gehalten, aufmerksam nach.

In etwas anderer Manier setzte sich der zweite Programmteil zusammen. Landsbergis wechselte hier Volksliedvertonung und Präludium ab. In eigenständigen Kompositionen verarbeitete Ciurlionis alte bekannte litauische Volkslieder. Die Melodien werden, rhythmisch unverändert, in einem neuen tonalen Gefüge verarbeitet. In Ergänzung dazu, leitete jeweils ein Präludium über. Diese Überleitungen hatten zwar nichts mit den Volksliedvertonungen zu tun, doch hielt durch die passende Auswahl Landsbergis die Stimmung des vorigen Liedes noch etwas vor.

Eine besondere Zugabe gab Landsbergis den begeisterten Zuhörern zum Abschluss: Ein düster wirkendes Präludium, das voller Trauermarschmotive steckte, wurde zum Tribut. Landsbergis widmete dieses Stück der wenige Stunden vor dem Konzert ermordeten Journalistin Anna Politkowskaja. Wie Landsbergis setzte sie sich gegen die Besatzungspolitik Russland ein.

 

 


Jahrestagung 2005 des LKI  *  LKI 2005 m. suvažiavimas
21.-22. Oktober 2005 in Lampertheim-Hüttenfeld

 

Eine Arbeit, die gemacht werden muss

Litauisches Kulturinstitut Hüttenfeld begeht 25. wissenschaftliche Tagung im Schloss Rennhof


 

HÜTTENFELD Das in Hüttenfeld beheimatete Litauische Kulturinstitut (LKI) hat am Wochenende mit seiner 25. wissenschaftlichen Tagung sein silbernes Jubiläum gefeiert. Aus diesem Anlass waren prominente Gäste gekommen. Der Regierungspräsident Gerold Dieke aus Darmstadt war genauso anwesend wie der Botschafter der Republik Litauen in Berlin, Evaldas Ignatavičius.

Von
Anthony Verselis


Am Freitagabend wurde die Tagung vom Vorsitzenden des Litauischen Kulturinstituts Vincas Bartusevičius eröffnet. Zunächst begrüßte er in litauischer Sprache den Botschafter und andere litauische Ehrengäste, den Generaldirektor für nationale Minderheiten und Auslandslitauer bei der Regierung der Republik Litauen, Antanas Petrauskas, und den Direktor des Departements für Kultur, Bildung und Sport der Stadt Vilnius, Algimantas Šventickas. Fortgesetzt wurde die Eröffnung der Konferenz auf deutsch. Als nächstes hieß der Vorsitzenden des LKI den Kreisbeigeordneten Gottlieb Ohl, den Vorsitzenden der Landsmannschaft der Deutschen aus Litauen, Hardy Mett, und seinen Stellvertreter Dr. Alfred Baron, den Vorsitzenden der Litauischen Volksgemeinschaft in der Bundesrepublik Deutschland, Anton Schugschdinis aus Hüttenfeld, den Direktor des Litauischen Gymnasiums, Andreas Schmidt, den Europaabgeordneten Justas Paleckis aus Brüssel sowie die anwesenden Referenten willkommen. A. Schugschdinis übergab eine Dankestafel für die in 25 Jahren geleistete Kul­turarbeit des Instituts an den Vorsitzenden des LKI.

Als Nächster trat Re­gierungspräsident Gerold Dieke ans Rednerpult. Er freue sich sehr, dass im südlichen Teil seines Wirkungskreises nicht nur das Litauische Gymnasium bestehe, sondern auch das Litauische Kulturinstitut hier sein Domizil gewählt habe. „In Anerkennung der besonderen Leistungen und Verdienste im Litauischen Kulturinstitut in Lampertheim-Hüttenfeld und um die Völkerverständigung im vereinten Europa" verlieh Dieke den Ehrenpreis Rhein-Main/Südhessen, eine große Medaille aus massivem Silber mit hessischem Wappen, nebst Urkunde an die Mitarbeiter des LKI Bartusevičius und Hermann. Bartusevičius bedankte sich auch im Namen von Arthur Hermann bei Dieke. Es sei schön, dass ehrenamtliche Arbeit gewürdigt werde. Diese Arbeit werde nicht deshalb geleistet, weil sie immer Spaß macht, sondern weil sie gemacht werden muss. Deshalb müsse er auch vielen anderen danken, insbesondere aber den Familienmitgliedern.

Nächster Gratulant war Antanas Petrauskas. Er übermittelte auch die Glückwünsche des litauischen Regierungschefs, Ministerpräsident Algirdas Brazauskas, und übergab als Geschenk der Republik Litauen an das LKI eine Reproduktion des Gemäldes „Krönung von König Mindaugas" des berühmten litauischen Malers Jonas Varnas. Schließlich verlas A. Šventickas die Grußadresse des Bürgermeisters der litauischen Hauptstadt Vilnius, Arturas Zuoka, und übergab als Geschenk einen Bildband.

Abschließend gab Vincas Bartusevičius einen kurzen Überblick über die Arbeit des LKI In den 25 Jahren hat sich das Institut hauptsächlich auf sechs Arbeitsfeldern betätigt: den Aufbau eines Archivs über das Leben der Litauer in Deutschland, die Einrichtung und die EDV-technische Erfassung einer Fachbibliothek, die Durchführung der jährlichen wissenschaftlichen Tagungen, die Herausgabe der „Jahrestagungen des LKI“ und die Mitherausgabe der „Annaberger Litauischen Annalen", die Durchführung von Konzerten während der Jahrestagungen und das Erbringen bestimmter Dienstleistungen.

Nach dieser Eröffnung fand noch am Freitagabend das erste Referat statt. Klaus Fuchs aus Heidelberg sprach über das Thema „Litauen und die Außenpolitik der europäischen Mächte 1933 bis 1939".

Am Samstag Vormittag referierte der hessische Landtagsabgeordnete Hartmut Holzapfel aus Frankfurt am Main über „Hessen und Litauen – Bilanz und Perspektiven einer Partnerschaft" und der Europaabgeordnete Michael Gahler aus Hattersheim, der im Februar letzten Jahres in Hüttenfeld mit dem Kommandeurskreuz des Verdienstordens der Republik Litauen, ausgezeichnet wurde, über „Litauens Perspektiven in der Europäischen Union aus europäischer Sicht". Am Nachmittag fanden zwei weitere Vorträge statt. Der litauische Europaabgeordnete Justas Paleckis sprach über „Litauens Perspektiven in der Europäischen Union aus litauischer Sicht" und schließlich stand das Gesamtthema dieser wissenschaftlichen Tagung „Litauen in Europa – Europa in Litauen" auf der Tagesordnung. Referent war der Botschafter der Republik Litauen in Berlin, Evaldas Ignatavičius.

Am Abend stand im Saal des Schlosses Rennhof ein Konzert der Mezzosopranistin Linda Sommerhage begleitet von Rūta Rudvalytė, beide aus Frankfurt am Main, auf dem Programm. Sommerhage sang Lieder von Robert Schumann, Clara Schumann, Camille Saint-Saens, Georges Bizet und Robert Stolz. Vor dem Konzert ehrte der Generaldirektor für nationale Minderheiten und Auslandslitauer A. Petrauskas sieben Gründungsmitglieder des LKI mit einer Verdienstmedaille und einer Urkunde: Dr. Vincas Bartusevičius, Dr. Kajetonas J. Čeginskas, Arthur Hermann, Dr. Willy Lehnert, Dr. Jonas Norkaitis, Petras Odinis und Andreas Schmidt. Der Abend klang mit einem feierlichen Empfang in den Konferenzräumen des Schlosses aus.

Mit der jährlichen Mitgliederversammlung und einem Auswertungs- und Abschlussgespräch endete die wissenschaftliche Tagung.

Lampertheimer Zeitung vom 24.10.2005

 

 

Jahrestagung 2004 des LKI  *  LKI 2004 m. suvažiavimas
08.-10. Oktober 2004 in Lampertheim-Hüttenfeld

 

Über Litauen und Europa - Diskussion in Hüttenfeld
Wissenschaftliche Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts / Hohe Ehrung für ehemaligen Schüler des Litauischen Gymnasiums


Das Konzert der Sopranistin Irena Bespalovaitė am Samstagabend zog nicht nur Tagungsteilnehmer, sondern auch viele Besucher von nah und fern nach Hüttenfeld. Höhepunkt während der Eröffnung am Freitagabend war die Verleihung eines Ordens an Arthur Hermann, Vorstandsmitglied des Litauischen Kulturinstituts, durch den Botschafter Litauens in Deutschland, Evaldas Ignatavičius.

Der Vorsitzende des LKI, Dr. Vincas Bartusevičius, eröffnete die wissenschaftliche Jahreskonferenz und begrüßte den neuen Botschafter der Republik Litauens in Berlin, Evaldas Ignatavičius, seinen Stellvertreter Vytautas Gudaitis, und Kulturattache Rasa Balčikonytė. Ignatavičius ist seit der Wiederaufnahme der Beziehungen mit Deutschland der vierte Botschafter Litauens. Er ist 37 Jahre alt und bereits seit 1991 im diplomatischen Dienst. Zuletzt war er Generalkonsul in Königsberg (Kaliningrad), davor war er in Polen tätig. Ignatavičius beherrscht perfekt die deutsche Sprache.
Er freue sich, so Bartusevičius, daß Litauen endlich einen Kulturattache nach Berlin entsandt hat, vor allem weil es schon lange einen Attache für Verteidigungsfragen gibt. Angriff sei die beste Verteidigung, sagte Bartusevičius, daher sollte Litauen angreifen, und zwar mit den Mitteln der Kultur.
Im Folgenden gab Bartusevičius einen kurzen Abriß über die Geschichte litauischer Organisationen in Hüttenfeld. Neben dem Litauischen Gymnasium, der Litauischen Volksgemeinschaft und anderen litauischen Vereinigungen hat auch das Litauische Kulturinstitut seinen Sitz in Hüttenfeld. Das LKI besteht seit 1981.
Bartusevičius berichtete, daß einem Vorstandsmitglied des LKI, Arthur Hermann, ein hoher Orden verliehen worden sei, das Offizierskreuz des Verdienstordens der Republik Litauen.

„Für die Organisation"

Der stellvertretende Botschafter Vytautas Gudaitis verlas das Verleihungsschreiben des litauischen Präsidenten, dann zeichnete Botschafter Ignatavičius den zu Ehrenden aus. Arthur Hermann – übrigens genau wie Bartusevičius Absolvent des Litauischen Gymnasiums Hüttenfeld – ist neben seiner allgemeinen Vorstandstätigkeit im LKI auch Leiter der umfangreichen Bibliothek des Kulturinstituts. Es folgten Glückwünsche von Bartusevičius und des Vorsitzenden der Litauischen Volksgemeinschaft Anton Schugschdinis, dann kam Hermann zu Wort. Er sagte, er sei sehr gerührt, denn er habe nie nach Ehrungen und Auszeichnungen gestrebt. Seine ehrenamtliche Tätigkeit habe er für seine Organisation geleistet, für die er stellvertretend ausgezeichnet worden sei.
Sofort im Anschluß an die Eröffnung folgte das erste Referat von Prof. Dr. Edvardas Gudavičius aus Vilnius mit dem Thema „Litauens Mitgift an Europa". Dieses Thema war auch das globale Hauptthema der Veranstaltung und bildete somit einen soliden Grundstein für die weiteren Vorträge.
Am Samstagvormittag referierte Dr. habil. Mathias Niendorf aus Erfurt über die Frage „Was sagt einem Europäer die litauische Geschichte?“, und Magister Cornelius Hell aus Wien über das Thema „Was sagt einem Europäer die litauische Literatur?" Die Tagung wurde dann am Nachmittag mit zwei weiteren Vorträgen fortgesetzt: Prof. Dr. Raminta Lampsatis aus Berlin sprach über das Thema „Was sagt einem Europäer litauische Musik und Kunst?", anschließend referierte Vida Kaluza aus Berlin über die Frage „Unterwegs oder bereits angekommen? – Der litauische Film und das litauische Theater auf dem Weg nach Europa - Entwicklung seit 1990".
Am Abend gab es den nächsten Höhepunkt: ein Konzert der Sopranistin Irena Bespalovaitė aus Stuttgart. Sie wurde von Gaiva Bandzinaitė aus Salzburg am Klavier begleitet. Bespalovaitė sang Arien aus Mozarts „Don Giovanni" und aus dem „Barbier von Sevilla“ sowie Wiener Tänze und Deutsche Tänze
  von Schubert. Nach dem Konzert gab es ein geselliges Beisammensein der Tagungsteilnehmer und der speziell zum Konzert angereisten Gäste.
Am Sonntagvormittag trug Prof. Dr. Alfredas Bumblauskas aus Vilnius das letzte Referat der diesjährigen wissenschaftlichen Jahreskonferenz über „Die Multikonfessionalität des Großfürstentums Litauen im europäischen Kontext" vor. Mit dem Auswertungs- und Abschlussgespräch „Perspektiven für die Forschung" fand die Veranstaltung dann ihr Ende
.
Am Nachmittag waren nur noch die Mitglieder des Litauischen Kulturinstituts in Hüttenfeld und absolvierten ihre jährliche Mitgliederversammlung.
(Lampertheimer Zeitung vom 12. Oktober 2004)

Jahrestagung 2003 des LKI  *  LKI 2003 m. suvažiavimas
26.-28. September 2003 in Lampertheim-Hüttenfeld


LAMPERTHEIMER ZEITUNG      Montag, 29. September 2003


Professor Leonidas Donskis begrüßte die Zuhörer der Jahrestagung des Litauischen Kulturinstitu­tes in Hüttenfeld.              Bilder: Ase!.

 


Blick in die Geschichte
 

23. Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts in Hüttenfeld

HÜTTENFELD - Litauen gehört zu den zehn Ländern, die bald Mitglied der Europäischen Union sein werden. Dieses Ereignis nahm das Litauische Kulturinstitut (LKI) zum Anlass, sich in seiner 23. wissenschaftlichen Jahrestagung der litauischen Geschichte zu widmen.
Von unserer Mitarbeiterin Dr.Kyra Inachin
Wie der Vorsitzende des LKI, Dr. Vincas Bartusevičius, betonte, ist die Geschichte des litauischen Staates von zahlreichen Brüchen gekennzeichnet. Denn allzu oft war das kleine baltische Land Kriegsschauplatz und Spielball der europäischen Großmächte, gewann und verlor seine staatliche Souveränität. Um sich gegen Eroberer und Besatzer wehren zu können, blieb den Litauern oft nur ihre Kultur, ihr Liedgut und das Erbe ihrer Philosophen. Professor Leonidas Donskis, international anerkannter Philosoph der Universität Kaunas, bezeichnete die litauische Identitätsfindung als einen inneren. Kampf zwischen Zustimmung und Ablehnung, als Spagat zwischen Loyalität und Protest.
Vor 750 Jahren wurde der erste litauische König gekrönt. Dr. Rimvydas Petrauskas widmete sich in seinem Referat der Ausbildung der ersten staatlichen Strukturen. Die Eigenstaatlichkeit war jedoch nicht von Dauer. Schweden, Polen, Deutsche und Russen herrschten im Baltikum und suchten wirtschaftliche und militärische Vorteile daraus zu ziehen. Erst die militärische Pattsituation im Ersten Weltkrieg schien den Litauern die Möglichkeit zu eröffnen, die Unabhängigkeit von Russland zu erreichen. Dr. Arūnas Vyšniauskas von der Universität Vilnius widmete sich der heute als Nationalfeiertag begangenen Unabhängigkeitserklärung des Litauischen Landesrates am 16. Februar 1918, die international aber wenig beachtet wurde. Privatdozentin Dr. Kyra T. Inachin von der Universität Greifswald fragte, was die westeuropäische Öffentlichkeit von diesen Vorgängen aus der Tagespresse erfuhr und in welcher .Weise Journalisten meinungsbildend wirkten.
Der Dekan der Philosophi­schen Fakultät der Universität Vilnius, Professor Zenonas Butkus, verglich die Verfassungen der baltischen Staaten in der Zwischenkriegszeit. Dr. Joachim Tauber vom Nordostinstitut Lüneburg referierte über die sowjetische Okkupation im Zweiten Weltkrieg, die von der deutschen Besatzung gefolgt wurde. Im Anschluss stellten Dr. Vincas Bartusevičius und Dr. Tauber das von ihnen herausgegebene Sammelwerk "Holocaust in Litauen" vor.


Dr. Vincas Bartusevicius
 

 Dr. Joachim Tauber
 

Wichtiger Hinweis/ Svarbi nuoroda:

Mit Urteil vom 12. Mai 1998 hat das Landgericht Hamburg entschieden, dass man durch die Ausbringung eines Links die Inhalte der gelinkten Seite ggf. mit zu verantworten hat. Dies kann - so das LG - nur dadurch verhindert werden, dass man sich ausdrücklich von diesen Inhalten distanziert.

Es sind auf dieser Homepage Links zu anderen Seiten im Internet gelegt. Für all diese externen Links gilt:

Es wird ausdrücklich betont, dass wir keinerlei Einfluss auf die Gestaltung, die Inhalte und die Verfügbarkeit der gelinkten Seiten haben. Deshalb distanzieren wir uns hiermit ausdrücklich von allen Inhalten aller gelinkten Seiten auf unserer Homepage. Diese Erklärung gilt für alle auf dieser Homepage ausgebrachten externen Links und für alle Inhalte jener Seiten, zu denen die Banner oder Logos führen.

 Es wird keinerlei Gewähr für die Aktualität, Korrektheit, Vollständigkeit oder Qualität der bereitgestellten Informationen übernommen. Haftungsansprüche gegen uns, welche sich auf Schäden materieller oder ideeller Art beziehen, die durch die Nutzung oder Nichtnutzung der dargebotenen Informationen bzw. durch die Nutzung fehlerhafter und unvollständiger Informationen verursacht wurden, sind grundsätzlich ausgeschlossen.

Sofern innerhalb des Internetangebotes die Möglichkeit zur Eingabe persönlicher oder geschäftlicher Daten (Emailadressen, Namen, Anschriften) besteht, so erfolgt die Preisgabe dieser Daten seitens des Nutzers auf ausdrücklich freiwilliger Basis.

Wir sind bestrebt, in allen Publikationen die Urheberrechte der verwendeten Bilder, Grafiken, Tondokumente, Videosequenzen und Texte zu beachten, von uns selbst erstellte Bilder, Grafiken, Tondokumente, Videosequenzen und Texte zu nutzen oder auf lizenzfreie Grafiken, Tondokumente, Videosequenzen und Texte zurückzugreifen.